Pirmo automobilio nespėjome nupirkti, nes nupirko kiti, o štai su antru automobiliu mums pasisekė labiau. Susisiekus su pardavėju paaiškėjo, kad jis prekiauja tik kokybiškais automobiliais iš Vakarų Europos ir kad mūsų pasirinktas automobilis yra vienas iš tų, kurį „pasiliktų sau ar parduotų geram draugui ir jam nebūtų dėl to gėda“. Puiku, šokom į taksi ir važiuojam žiūrėti.
Vaizdas išverčia iš kojų – tai yra tai, ko mes ir ieškome: puikiai išlaikytas, nenuvažinėtas, su 219 000 km rida. Važinėtas Danijos keliais, kuriuose nebarstoma druska. Važinėtas itin mažai, tą patį patvirtino ir automobilyje esanti serviso knygutė. Su žmona, sakome, pasitarsime ir vakarop paskambinsime ir tikriausiai nupirksime.
Grįžtame namo pro bankomatą, nusiimame reikiamą pinigų sumą ir skambinu kaimynui pasidžiaugti, kad po 2 mėnesių paieškų radome tai, ko ieškojome, ir paklausiau, ar jis galės mane nuvežti į tą vietą nusipirkti tą automobilį.
Bekalbant telefonu, mano kaimynas manęs užklausia, kokioje šalyje registruotas buvo automobilis. Aš jam atsakau, kad Danijoje ir nusiunčiu jam daniškus registracijos numerio skaičius. Po kelių minučių sulauktas skambutis išverčia mane iš kojų: šio automobilio paskutinė fiksuota rida 2017 metų pabaigoje – 386.000 km. O juk skydelyje dega 219.000 km.
Tenka labai nusivilti. O kur žiūri institucijos, turinčios prižiūrėti, kad rida nebūtų klastojama? Juk tai akivaizdus atvejis. Už ridos klastojimą yra numatyta atsakomybė. Ar nors vienas yra nubaustas? Ar bausmė už ridos klastojimą yra tik „dėl akių“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Policijos departamento Komunikacijos skyrius
Pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl Transporto priemonės ridos suklastojimo, 2016-2018 metais policijoje užregistruota 10 nusikalstamų veikų.
Septyniais atvejais iš dešimties baudžiamasis procesas nutrauktas arba ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Likę atvejai yra tiriami.
Kiekvienu atveju kreiptis į policiją ar ne, sprendžia fizinis arba juridinis asmuo, įsigijęs transporto priemonę su galimai suklastota rida.
Prieš įsigyjant naudotus automobilius pirkėjai turėtų būti atidūs, tikrinti dokumentus, tikrinti automobilius ne tik vietoje, bet patikrinti galimus duomenis apie automobilius automobilių duomenų bazėse, automobilių apžiūrų centruose. Taip pat galima pasikonsultuoti su automobilių specialistais, kurie pagal automobilio susidėvėjimą gali preliminariai pasakyti kiek automobilis gali būti realiai nuvažiavęs.
Gerb. DELFI skaitytojai, pasidalinkite savo patirtimi perkant naudotus automobilius. Kaip išvengiate, kad nenusipirktumėte gražiai pristatyto „lavono“? Ar galvojote kreiptis į teisėsaugą dėl galimai patirtos žalos? Siųskite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Perku automobilį“ arba spauskite ČIA.