Vaterlo, JAV Ohajo valstijoje, gyvenantis Thomas Sullivanas kaip tik ruošėsi į darbą, kai prie jo namų durų atėjo trys laivyno uniformas vilkintys vyrai.
„Turiu žinių apie jūsų berniukus“, – pasakė vienas iš karininkų, remiantis pokalbio ištraukomis, paskelbtomis tinklaraštyje „Red State“.
Visi penki broliai Sullivanai įstojo į JAV laivyną po Perl Harboro atakos. Ir tą 1943 metų sausio rytą T. Sullivanas tikėjosi sužinoti, kuris iš jo penkių sūnų nebegrįš namo. „Visi penki“, – atsakė karininkas.
Broliai Sullivanai – George‘as, Madisonas, Albertas, Francis ir Josephas, kuris taip pat dar buvo vadinamas Redu – primygtinai norėjo tarnauti kartu.
Praėjus vienuolikai mėnesių nuo akimirkos, kai japonų torpeda Ramiojo vandenyno pietvakariuose paskandino jų laivą „USS Juneau“, vaikinai sulaukė deramos pagarbos. Kai kas jų žūtį pavadino didžiąja didžiosios kartos auka. Kiti mano, kad JAV vyriausybė tiesiog pasinaudojo tragiška jų istorija, kad amerikiečiai lengviau susitaikytų su karo praradimais.
Kaip ten bebūtų, žmonės iš visos šalies labai domėjosi penkių žuvusių brolių Sullivanų istorija ir gilinosi į mažiausias jų gyvenimo, tarnybos ir mirties detales. Vienas dalykas iki šiol buvo neaiškus: jų amžinojo poilsio vieta.
Norėta ją surasti. Taigi, galiausiai vieno iš „Microsoft“ įkūrėjų Paulo Alleno finansuota komanda 2,6 mylios žemiau Ramiojo vandenyno paviršiaus netoli Saliamono salų aptiko laivo „USS Juneau“ liekanų. Tokį atradimą komanda padarė po ne vienerius metus trukusių paieškų, kurių metu šukavo Ramųjį vandenyną ir ieškojo prieš kelis dešimtmečius paskendusių laivų.
Ši komanda naudojo modernią techniką, įskaitant sonarus ir povandeninius dronus, kurie galiausiai padėjo rasti laivus, įskaitant „USS Indianapolis“ ir „USS Ward“.
Rastos „USS Juneau“ liekanos pavertė jų ieškojusios komandos pastangas JAV istorijos dalimi, ir po šiai dienai gyva tiek paprastų žmonių širdyje, tiek šalies valdžios veiksmuose.
Broliams Sullivanams atminti paskirtas visas vieno muziejaus sparnas. Jų vardu pavadinta mokykla ir du laivyno laivai. Brolių mirtis davė pradžią „vienintelio išgyvenusiojo“ politikai, kuomet asmenys, netekę šeimos nario, yra atleidžiami nuo karinės tarnybos. Apie brolius 1944 metais pastatytas filmas.
O viskas prasidėjo nuo vienų itin emocionalių sekmadienio pietų 1941 metais. Per tuos nelemtus pietus 1941 metų gruodžio 7 dieną broliai per radiją išgirdo apie Perl Harborą, skelbia laikraštis „The Waterloo-Cedar Falls Courier“.
Jie iš karto pagalvojo apie Havajuose dislokuotą savo draugą Billą Ballą, kuris, kaip jie vėliau sužinojo, žuvo per antskrydį. Todėl broliai Sullivanai, kuriems buvo 20–29 metai, visi panoro stoti į kariuomenę.
Laivynas iš pradžių nepritarė jų prašymui visiems tarnauti viename laive, tačiau galiausiai nusileido.
Jų tarnybos (ir vėliau amžinojo poilsio vieta) laivas buvo „USS Juneau“, ir jame tarnavo beveik 700 vyrų. Tai buvo visiškai naujas laivas – prieš nuskęsdamas, jis plaukiojo vos metus.
Per mūšį prie Gvadalkanalio japonų povandeninio laivo torpeda nepataikė į JAV laivyno laivą „USS San Francisco“, tačiau pataikė į „USS Juneau“. Torpeda pataikė būtent į tą vietą, kur laive buvo laikomi šaudmenys. Visa kita įvyko tiesiog per akimirką, remiantis išslaptintais dokumentais, su kuriais susipažino „The Waterloo-Cedar Falls Courier“.
Trys iš brolių Sullivanų žuvo per pirminį sprogimą. O likę du spėjo įšokti į gelbėjimo plaustus, tačiau vėliau mirė jūroje, laukdami išgelbėjimo. Visi penki tapo tikrais nacionaliniais didvyriais. Jų motina vėliau pakrikštijo naują eskadrinį minininką, pavadintą brolių Sullivanų garbei.
O JAV vyriausybė vėliau gudriai išnaudojo Sullivanų šeimos tragediją, norėdama paskatinti žmones investuoti į karo obligacijas. Valdžios prašymas buvo labai paprastas ir efektyvus: Sullivanų šeima paaukojo tiek daug. Gal ir mes galime kai ką paaukoti?