Realus „Brexit“ poveikis Lietuvos eksportui gerokai didesnis nei atrodė iš pradžių

Iš pirmo žvilgsnio, nepaisant visų su „Brexit“ susijusių baimių, Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pernai išlaikė augimo trajektoriją: lietuviškos kilmės prekių (be naftos ir tabako produktų) eksportas į Didžiąją Britaniją pernai, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 4,1 proc.

Nors tai yra trigubai lėtesnis nei bendras Lietuvos eksporto prieaugis (+12 proc.), iš esmės 4 proc. augimas nėra prastas rezultatas.

Tačiau, kaip nurodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas, detaliau įvertinus Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę statistiką, galima pastebėti, kad realus „Brexit“ poveikis Lietuvos eksportui yra gerokai didesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – pernai gerus Lietuvos eksporto į Didžiąją Britaniją rezultatus dirbtinai „išpūtė“ trąšų segmentas.

2017 m. lietuviškų trąšų eksportas į Jungtinę Karalystę šoktelėjo iš karto 35 proc., arba 17 mln. eurų – tuo metu, kai visas Lietuvos eksportas į JK rinką padidėjo lygiai 30 mln. eurų. Taigi pernai daugiau nei pusė viso Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę prieaugio susidarė viename segmente, t.y. trąšų segmente.

Jeigu iš skaičiavimų eliminuotume trąšų segmentą, Lietuvos eksporto į Didžiosios Britanijos rinką rodikliai būtų gerokai kuklesni – eliminavus trąšas, pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Jungtinę Karalystę ūgtelėjo vos 1,9 proc., tuo metu kai 2016 m. eksporto į JK augimas siektų 21,5 proc.

Pernai „Brexit“ poveikis šalies eksportui buvo gana plataus masto: pavyzdžiui, maisto prekių eksportas išaugo tik 1,6 proc.; medienos ir baldų eksportas sumažėjo 1,9 proc.; tekstilės gaminių eksportas krito 7 proc.

Ekonomisto vertinimu, silpnus Lietuvos eksporto į JK rinką rezultatus pernai nulėmė kelios pagrindinės priežastys. Pirma, nepaisant pastaruoju metu fiksuojamo tam tikro stiprėjimo, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu vis dar yra maždaug penktadaliu silpnesnis nei 2015-ųjų pabaigoje. Toks ženklus svaro sterlingų kurso smukimas euro atžvilgiu pakirto ir Lietuvos eksporto į Didžiąją Britaniją rezultatus.

Antra, didelės įtakos Lietuvos eksporto į D.Britanijos rinką rodiklių silpnėjimui turėjo grynai psichologiniai veiksniai, t.y. dėl didelio neapibrėžtumo ženkliai išaugusi eksportuotojų baimė ir sumažėjęs noras plėsti eksportą į JK rinką, tuo labiau kad 2016-2017 m. Lietuvos verslas iš tiesų turėjo nemažai alternatyvų dėl eksporto plėtros.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu itin sustiprėjo euro zonos ekonomika, kuri šiuo metu auga sparčiausiai nuo pasaulio finansų krizės pabaigos. Įsibėgėjęs ES rinkos augimas bei Lietuvos eksportuotojų noras susimažinti su „Brexit“ susijusias rizikas puikiai matyti Lietuvos eksporto į ES rinką rodikliuose – pernai lietuviškos kilmės prekių į ES rinką eksportas išaugo daugiau nei dešimtadaliu, o eksportas į Skandinavijos regioną padidėjo beveik penktadaliu.

Tad baimindamasis dėl „Brexit“ kilusio neapibrėžtumo bei matydamas akivaizdų euro zonos regiono ekonomikos stiprėjimą, Lietuvos verslas nukreipė dalį eksporto srautų iš D.Britanijos rinkos į ES ir euro zonos rinką.

ES ir Jungtinės Karalystės derybininkai šią savaitę susitarė dėl 21 mėnesį po „Brexit“ truksiančio pereinamojo laikotarpio sąlygų, kuris turėtų sumažinti verslo neapibrėžtumą Jungtinei Karalystei besitraukiant iš ES. Būtent aukštas verslo neapibrėžtumas yra viena iš esminių priežasčių, dėl kurių pernai buvo fiksuojamas reikšmingas Lietuvos eksporto į Didžiąją Britanijos rinką sulėtėjimas.