Trečiadienį Vilniuje pristatytos naujausios Finansų ministerijos makroekonominės prognozės, kuriose aptartas ir emigracijos/imigracijos santykis.
Atkreipiamas dėmesys, kad 2017 metų gruodį iš Lietuvos emigravo 2 835, o imigravo 3 071 asmuo. Tiesa, 2018 metų sausį ir vasarį iš Lietuvos ir vėl emigravo daugiau, nei imigravo.
„Įvykęs istorinis įvykis – kreivės susikeitė vietomis. Sausį matome atšokimą, bet vasarį – kreivės vėl bando susiglausti“, – komentavo finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
2018 metų sausį iš Lietuvos emigravo 4 458, vasarį – 3 018 asmenų. Tuo metu imigravo atitinkamai 3 307 ir 2 598.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad emigracija yra inertinis procesas.
„Apie pasikeitusią tendenciją kalbėti dar anksti. Pirma, mūsų ekonomika turi transformuotis ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo. Antra, turime išvengti tokių situacijų, kokios buvo prieš dešimtmetį, kai į atsakingą fiskalinę politiką buvo žiūrima per pirštus. Trečia, turime padaryti esmines struktūrines reformas švietime ir sveikatoje“, – kalbėjo jis.
V. Šapoka apibendrino, kad žmonės turi jaustis saugiai, kad galės Lietuvoje auginti vaikus, tada neemigruos arba grįš į šalį.
Ateitį mato šviesesnę
Finansų ministerijos makroekonominėse prognozėse bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2018 metais padidintas nuo 2,9 proc. iki 3,2 proc.
2019 metais BVP turėtų didėti 2,8 proc., o 2020 ir 2021 metais – po 2,5 proc.
M. Tuskienė sakė, kad Lietuva šiuo metu auga sparčiau už euro zoną.
„Prie ekonomikos augimo prisideda visos dalys: ir vartojimas, ir investicijos, ir eksportas“, – pasakojo ji.
Finansų ministerija prognozuoja, kad infliacija 2018 metais sudarys 2,9 proc., t.y. 0,2 proc. punkto daugiau, nei prognozuota rudenį. 2019 metais metinė infliacija turėtų siekti 2,4 proc., o 2020 ir 2021 metai – po 2,5 proc.
Nedarbo lygis, pernai siekęs 7,1 proc., 2018 metais turėtų sumažėti iki 6,5 proc., o kitąmet iki 6,1 proc.
Vidutinis metinis darbo užmokestis turėtų didėti atitinkamai 6,6 proc. šiemet ir 6,2 proc. 2019 metais.
Dėl ko neišsipildytų
Finansų ministerija nurodo, kad jos rizikos gali pasirodyti pernelyg optimistinės dėl „Brexit“, protekcionizmo apraiškų plėtros, Europos centrinio banko monetarinės politikos pokyčių, korekcijos pasaulinėje finansų rinkoje, geopolitinės įtampos.
Rodikliai ateityje gali pasirodyti ir geresni, nei dabar prognozuojama, jei bus matoma spartesnės investicijų plėtra dėl mokestinių paskatų.
Taip pat – spartesnės tiesioginių užsienio investicijų plėtros, geresnių migracijos tendencijų, spartesnio namų ūkių vartojimo, spartesnio pagrindinių eksporto rinkų augimo.
