Tie politikai, kurie pasiūlė griežtai tikrinti Kinijos investicijas Europoje, sako, jog Kinijos investicijos Europoje gali būti grėsmė ES saugumui ir jos viešajai tvarkai. Aš galiu interpretuoti šį argumentą tik kaip netinkamą mąstymą, ekonominių bei prekybos ryšių politizavimą, ekonominės globalizacijos bei prekybos ir investicijų liberalizavimo politikos naikinimą.
Išmintingi ir įžvalgūs žmonės tikrai supras, kad taikant apribojimus Kinijos investicijoms, bus apribota ir ES įmonių plėtra. Kinijos ir ES ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas. Kinija – antra pagal dydį prekybos partnerė, didžiausias importo šaltinis ir antra pagal didumą eksporto rinka Europos Sąjungai. Nuo tarptautinės finansinės krizės, Kinijos eksportas į ES kiekvienais metais augo vidutiniškai 1,8 proc., ES eksportas į Kiniją – 5,8 proc. Abipusės prekybos apimtys viršija 1 milijoną JAV dolerių per minutę, tarp Kinijos ir ES per savaitę įvyksta daugiau nei 600 skrydžių, o per mėnesį išvyksta iki 150 traukinių maršrutu Kinija-ES. Europos lėšos, technologijos bei valdymo patirtis padėjo Kinijos industrializacijos procesui. Investicijų Kinijoje dosni grąža taip pat tapo svarbia parama Europos įmonių plėtrai. Plati Kinijos rinka atnešė didžiulį pelną 16 tūkstančių Europos įmonių, kurios investuoja Kinijoje. Iš užsienio investuotojų Kinijoje, Vokietija ir Prancūzija patenka į pagrindinių 15-os investuotojų sąrašą. 2016 metais Vokietijos ir Prancūzijos investicijos siekė 28,18 mlrd. JAV dolerių ir 15,73 mlrd. JAV dolerių. Nuo „Danone“ jogurtų iki „Volkswagen“ – jų produktai buvo mylimi Kinijos gyventojų.
Kinijos investicijos Europoje sukūrė daug darbo vietų ir supažindino jas su inovatyviomis kinų technologijomis. Kinijos ir ES bendradarbiavimas – tai neišvengiamas vienas kitą papildančių pranašumų rezultatas, naudingas abiems pusėms. 2016 metais Kinija įsteigė 2700 įmonių ES ir įdarbino 133 700 vietinių gyventojų. Šiuo metu Kinijos investicijos ES daugiausiai sutelktos tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzijoje. Kinijos investicijos Vokietijoje ir Prancūzijoje yra 7,8 mlrd. JAV dolerių ir 5,1 mlrd. JAV dolerių. Kinijos investavimas kitose ES valstybėse taip pat rodo spartaus augimo tendencijas.
Kinija niekada nenustatė jokių nepagrįstų apribojimų investicijoms iš Europos. Įdomu, kaip pačios aktyviausios ES valstybės šiame dvipusiame investavime jausis dėl „Europos statomos kinų sienos“. Jei ši siena tikrai „statoma“, vidutinio dydžio ir mažos Europos valstybės, kurioms itin reikia užsienio investicijų, nukentės labiausiai. Iš tiesų, Kinijos investicijos ES pastaraisiais metais augo, tačiau jos niekada nekėlė pavojaus taip vadinamam nacionaliniam saugumui. 2016 metais 37 proc. Kinijos investicijų į ES buvo skirta gamybai, 16 proc. – didmeninei ir mažmeninei prekybai, 14 proc. – verslo paslaugoms. Taip vadinama „valstybės nuosavybė“ ar „saugumo rizikos“ iš tikrųjų tėra nesupratimas, kokios yra Kinijos įmonės. Daugybė valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių yra surašytos sąrašuose, turinčios panašius veiklos standartus kaip ir Europos ir JAV tarptautinės bendrovės, veikiančios atvirai ir skaidriai. Iš mūsų pusės žvelgiant, abipusiai papildantis vienas kitą ir naudingas bendradarbiavimo modelis tarp Kinijos ir ES nepasikeitė, vienintelis pokytis yra bendradarbiavimo būde. Besiremiant „Europinės investicijos“ + „Pagaminta Kinijoje“ bendradarbiavimo forma, dabar turime „Kinijos investicijos“ + „Pagaminta Europoje“, „Trišalis bendradarbiavimas“ ir kitas plėtros strategijas. „Pagaminta Kinijoje 2025“ sinergizavo plėtros strategijas su „Vokietijos industrija 4.0“, „Naujoji Prancūzijos industrija“, „Pagaminta JK 2050“ ir kitų Europos valstybių industrijomis. Taip abi pusės turi daugiau bendrų interesų ir tarp jų atsiranda daugiau tarpusavio priklausomybės.
Pažvelkime į Kinijos investicijas Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2016 metų pabaigoje, Kinijos tiesioginių investicijų dydis siekė tik 3,88 mln. eurų. Kaip tai gali kelti grėsmę Lietuvos industrijoms? Lietuvoje iš viso yra apie 50 Kinijos įmonių, kurios aktyviai prisidėjo prie Lietuvos eksporto, darbo vietų kūrimo ir mokesčių mokėjimo. Kinijos įmonės atnešė ne tik kapitalą, bet taip pat pažangias technologijas ir valdymą. Kaip pavyzdį paimkime „Huawei“.
„Huawei“ mobilieji telefonai sulaukė didelio populiarumo Lietuvoje ir patraukė Lietuvos informacinių bei komunikacinių technologijų elito dėmesį. Be to, „Huawei“ kompanija noriai dalijasi pažangiomis technologijomis, kviečia Lietuvos universitetų studentus atlikti praktiką savo būstinėje Kinijoje pagal „Sėklos ateičiai“ programą. Šiuo metu „Huawei“ yra tarp 50 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Be abejonės, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Kinijos kompanijos renkasi Lietuvą investavimui, yra jos geografiniai pranašumai, dėl kurių tokioms Kinijos įmonėms Lietuvoje kaip „ETI“, „Elgama“, „Scandun“ pasisekė plėsti verslus ir kaimyninėse šalyse. Daugiau negu 80 proc. jų produkcijos ir paslaugų yra parduodama kitoms valstybėms ir tai didina Lietuvos eksporto apimtis. Kinijos įmonės noriai priima Lietuvos aukšto lygio talentus, daugiausia laikomasi lokalizacijos politikos: daugiau nei 90 proc. darbuotojų – iš Lietuvos. Be to, kinų investicijos vaidina svarbų vaidmenį derinant Lietuvos plėtros strategiją. Lietuvai įgyvendinant tikslą tapti FinTech centru Šiaurės-Baltijos šalių regione, kelios kinų FinTech kompanijos atidarė savo biurus Vilniuje. Lietuvos įmonės taip pat raginamos investuoti Kinijoje ir plėsti jos rinką – be jokių nepagrįstų kliūčių ir suvaržymų.
Kinijos pradėta „Juostos ir Kelio“ iniciatyva remiasi „bendrų konsultacijų, bendrų įnašų bei bendros naudos principu“. Daugybė bendradarbiavimo projektų pagal „Juostos ir Kelio“ iniciatyvą atnešė apčiuopiamą naudą su ja susijusioms valstybėms. Kinija ir investicijų-investuojančios valstybės konsultuojasi ir bendrauja be jokių politinių sąlygų. XIX-ojo KKP Nacionalinio Kongreso pranešime pažymima, kad Kinijos užsienio politika šioje naujoje eroje siekia: sukurti naują tarptautinių santykių formą, grįstą tarpusavio pagarba, sąžiningumu, teisingumu ir abipusiškai naudingu bendradarbiavimu, bei suburti bendruomenę, kurią sietų bendra visos žmonijos ateitis. Tebevykstančio Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso metu, Kinijos premjeras Li Keqiang patvirtino, kad Kinija tęs atsivėrimo politiką ir didins abipuses investicijas.
Šie metai žymi Kinijos reformų ir atsivėrimo 40-ąjį jubiliejų. Vartai į Kiniją pasauliui neužsidarys – jie atsivers dar plačiau. Kinija kitiems neprimes nelygių sąlygų ir nesipelnys kitų sąskaita. Vietoje to, mes esame pasiruošę dalintis nauda su kitomis valstybėmis ir pasveikinti jas įsėdus į „greitąjį Kinijos plėtros traukinį“. Kinijos įmonės yra atviros bendradarbiavimui ir abipusiai naudingiems rezultatams. Europos politikai neturėtų žvelgti į Kinijos investicijas pro spalvotus akinius.
Pagal natūralius gamtos dėsnius, pavasaris tikrai ateis ir jokia „šalčio banga“ jo nesustabdys. Mes tikimės ankstyvo naujojo Kinijos ir ES bendradarbiavimo pavasario.