Balsuojant dėl to, ar nepripažinti leidinio "valstiečių-žaliųjų" politine reklama dešimt VRK narių balsavo už, du susilaikė. Balsuojant dėl G. Burokienės už balsavo tik trys VRK nariai.

VRK taip pat pasiūlė Kultūros ministerijai pagal kompetenciją įvertinti dėl galimų pažeidimų, ir pripažino „Naisių žemę“ kultūriniu leidiniu.

Taip pat VRK pasiūlė įstatymų leidėjui sureguliuoti, kad leidiniai nebūtų tam tikrais laikotarpiais leidžiami, kaip reklaminiai, o kitais – kaip informaciniai leidiniai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupė siūlė nepripažinti leidinio „Naisių žemė“ Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos ar jos pirmininko Ramūno Karbauskio politine reklama. Darbo grupė siūlo tik vieną publikaciją pripažinti neatlygintina "valstiečių-žaliųjų" sąjungos narės Guodos Burokienės politine reklama.

VRK narys Vilius Semeška prašo praplėsti tyrimą dėl leidinio „Naisių žemė“ turinio. Tačiau tokį siūlymą palaikė tik du VRK nariai, todėl jam nepritarta.

Komisijos pirmininkė atsiklausė komisijos dėl dalyvavimo „Naisių žemės“ klausimo svarstyme.

L. Matjošaitytė prašė komisijos narių nuomonės, ar ji turėtų dalyvauti klausimo dėl „Naisių žemės“ svarstyme.Ji pati teigė interesų konflikto nematanti, tačiau dėl to, kad šis klausimas buvo eskaluojamas, ji nori atsiklausti komisijos narių nuomonės.

V. Semeška teigė, kad komisijos pirmininkė yra išsakiusi savo išankstinę nuomonę laidoje „Dėmesio centre“ dėl to geriau būtų, kad ji nedalyvautų. Pati komisijos pirmininkė su tokia kritika nesutiko.

Olga Kilkinova teigė, kad jei komisijos pirmininkė pati nemato interesų konflikto, jai reikia dalyvauti svarstyme ir balsuoti.

Aistė Žilinskienė priminė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendaciją, kad sprendimą dėl nusišalinimo ar nenusišalinimo turi priimti komisija balsuojant.

Dešimt komisijos narių pasisakė, kad pirmininkė dalyvautų svarstyme. Tik vienas V. Semeška balsavo prieš.

Užkliuvo tekstas su Burokiene

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išnagrinėjusi 2017 m. „Naisių žemės“ numerio publikacijų turinį nustatė, kad šiame leidinyje minimi keturi politikai – „valstiečiai-žalieji“ Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė, Guoda Burokienė ir buvęs kultūros viceministras Vytautas Vigelis.

VRK darbo grupei užkliuvo tik pagal pranešimą spaudai parengta publikacija su G. Burokiene, nes joje G. Burokienė išskirta ryškiau, publikuojama jos vienos portretinė nuotrauka, pažymima, kad ji yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.

„Tai gali sudaryti skaitytojams vieno asmens akcentavimo įspūdį, pažymint frakcijos priklausomybę“, - teigė VRK narė Aistė Žilinskienė.

G. Burokienė su kritika nesutiko. Ji patikino, kad su ja niekas nederino publikacijos turinio, o medžiaga publikacijai buvo „paimta iš spaudos biuro“.

Ji sakė sulaukusi klausimo iš „Naisių žemės“ tik dėl to, ar jie gali publikuoti pranešimą spaudai. Ji esą patikino, kad pranešimas yra viešas, tad galima jį publikuoti.

A. Žilinskienė taip pat pažymėjo, kad ta medžiaga pateikta redakcijos iniciatyva.

Lygino du numerius

Darbo grupė, pasak A. Žilinskienės, siekė išsiaiškinti, koks buvo leidinio tikslas, ko buvo siekiama publikacijomis, kodėl minimi tik LVŽS atstovai, kada tiksliai išleistas leidinys, kas apmokėjo spausdinimo ir platinimo paslaugas, kas atliko maketavimo paslaugas, kas sumokėjo, kas rengė turinį, ar jis buvo derinamas.

Pasak VRK narės, buvo kreiptasi į leidinį atspausdinusią „Lietuvos Ryto“ spaustuvę, prašoma pateikti sąskaitas faktūras, taip pat - į LVŽS pirmininką R. Karbauskį - buvo prašoma pateikti atsakymus, ar jis užsakė medžiagas, ar buvo derintas turinys.

A. Žilinskienė paaiškino, kad buvo vertinama remiantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės ir Visuomenės informavimo įstatymais.

Darbo grupė lygino 2017 m. numerį su 2016 m. leidiniu, kuris buvo deklaruotas kaip politin4 reklama.

Darbo grupė nustatė, kad 17 publikacijų buvo kultūrinės, jose aprašomos mažosios kultūrinės sostinės, pristatomi renginiai. Viena publikacija buvo apie sportą.

Darbo grupė nustatė, kad R. Karbauskis minimas keturiose publikacijose iš 18. Iš viso jis paminėtas 11 kartų. Tačiau jis esą nebuvo išskiriamas publikacijose, taip pat nebuvo minima jo partinė priklausomybė. Jis buvo pristatomas, kaip mažųjų kultūros sostinių idėjos autorius.

Pasak A. Žilinskienės, dviejuose publikacijose buvo po vieną R. Karbauskio citatą, kur jis pasidžiaugia renginiu, kur jis dalyvavo. Nebuvo raginama balsuoti už „valstiečius žaliuosius“, straipsniuose nebuvo jokios užuominos apie rinkimus.

R. Baškienė buvo minima vienoje publikacijoje, kur buvo apžvelgiamas „Naisių vasaros“ festivalis. Ji paminėta, kaip festivalio globėja, tačiau taip pat nebuvo nurodyta partinė priklausomybė.

V. Vigelis buvo minimas irgi vienoje publikacijoje vienu sakiniu.

Darbo grupė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokio paties apipavidalinimo ir formato leidinys buvo leistas 2016 m., kaip LVŽS politinė reklama, o 2017 m. - jau nebe politinė reklama. Tai, pasak A. Žilinskienės, sukuria painų įspūdį apie leidinio pobūdį. Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad tokia situacija nėra reglamentuota jokiais įstatymais.

V. Semeška klausė, kodėl darbo grupė nepateikė leidinio finansavimo schemos.

„Jeigu pasižiūrėsite į 18 puslapį, kur kalbama apie leidybos išlaidas, aiškiai yra apibrėžta, kad darbo grupė analizavo, kas finansavo. O finansavo bendruomenė, kad buvo 55 remėjai, tarp jų yra „Agrokoncerno grūdai“, „Agrokoncernas“ nežymia dalimi. Kokių dar jums reikėtų tyrimų atlikti, kad būtų atsakyta, kas finansavo“, – sakė Svajonė Šaltauskienė.

Kalbant apie leidinio platinimą, darbo grupės žiniomis, leidinį platino pati Naisių bendruomenė.

A. Žilinskienė pažymėjo kad „Naisių žemės“ tiražas yra išskirtinai didelis. Jis siekia 200 tūkst. egzempliorių.

Semeška prašo praplėsti tyrimą

Pasak V. Semeškos, nepakanka ištirti vieną numerį, kad būtų galima išsiaiškinti finansines schemas – kokie asmenys finansavo ir platino leidinį.

Jis taip pat sukritikavo, kad VRK darbo grupės išvada komisijos nariams buvo pateikta nesilaikant reikalavimo, kad su ja komisijos nariams turi būti leista susipažinti bent 24 val. prieš posėdį. Pasak jo, komisijos nariai ją gavo tik pirmadienį, 7 val. ryto.

Neturi aiškaus vaizdo

V. Semeška priminė, kad kreipėsi į VRK 2017 m., pastebėjęs E. Jakilaičio įrašą feisbuke. Jis kritikavo, kad sprendimas dėl užduočių ir terminų darbo grupei buvo sudarytas ne bendru komisijos sutarimu.

„Jeigu būtų diskutuojama dėl užduočių ir terminų, aš būčiau pasisakęs, kad reikia tirti ne vieną numerį, o visus leidinius, ir finansavimo schemas“, – sakė V. Semeška.

VRK nario įsitikinimu, tirtame 2017 m. numeryje reklamuojama viena politinė jėga ir jos lyderis. Jo nuomone, reikėtų išnagrinėti „Naisių žemę“ kompleksiškai, pradedant nuo 2015 m. pirmo leidinio.

Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad leidinys leidžiamas 200-250 tūkst. tiražu, jis dalinamas nemokamai.

„Klausimas, ar tai nėra ir rinkėjų papirkinėjimas? Neturiu išankstinės nuomonės, bet neturiu ir aiškaus vaizdo“, – sakė V. Semeška.

Olga Kilkinova sakė, kad jei bus kaskart praplečiamas, tai VRK paskęs skundų nagrinėjimu.

„Mes negalime atlikti Specialiųjų tyrimų arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbo, jei kalbame apie galimą sukčiavimą. Tai turime perduoti atitinkamoms institucijoms“, - sakė O. Kilkinova.

VRK darbo grupės užduotis buvo įvertinti, ar Naisių bendruomenės leidinio „Naisių žemė“ turinys laikytinas politine reklama .

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė LRT laidai „Dėmesio centre“ yra sakiusi, kad 2016 m. leidinys „Naisių žemė“ buvo deklaruotas VRK kaip politinė reklama. Buvo nurodytos išlaidos ataskaitose – jos siekė beveik 14 tūkst. eurų.

VRK pirmininkė aiškino, kad VRK pripažinus, kad visas leidinys ar dalis publikacijų yra politinė reklama, komisija keltų klausimą kas už ją apmokėjo, kada. Jei nebuvo apmokėta, pasak L. Matjošaitytės, galima daryti prielaidas, kad tai buvo galima nepiniginė auka partijai. O ne kampanijos laikotarpiu draudžiama finansuoti partijas tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų aukomis.

„Šiuo atveju, matyt, neprieitų iki dotacijos, galbūt nebūtų šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už nedeklaravimą ir t.t.“, – interviu „Dėmesio centre“ sakė L. Matjošaitytė.