Kiek anksčiau tokių veiksmų ėmėsi „Vilniaus vandenys“. Dar prieš metus šiam teikėjui skolingų vartotojų buvo net 48,5 proc, o turinčių permokas – 36,5 proc.
Po aktyvių veiksmų informuojant klientus, skolininkų skaičius sumažėjo iki 34 proc. Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei 234 tūkst. gyventojų savo kredito istorijoje turi įrašą apie delsimą atsiskaityti už finansines, ryšio, interneto, elektros tiekimo ir kitas paslaugas, rašoma pranešime spaudai.
Kodėl įsiskoliname
Skolos, apie kurias dalis mokėtojų net nežino, gali būti susidariusios, kai gyventojai atsiskaito ne pagal gautą sąskaitą, o patys įsirašydami tarifą ir skaičiuodami skaitiklių rodmenų skirtumą.
Taip pat neretai tiesiog pamirštama apmokėti vieno mėnesio sąskaitą ar dalį jos sumos. Dar viena priežastis – įsivėlusios matematinės klaidos gyventojui savarankiškai skaičiuojant ir įvedinėjant mokėtinas sumas.
Tokia situacija gali susiklostyti tiek atliekant mokėjimus bankiniu pavedimu, tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais. Kai asmuo negauna pranešimo iš paslaugos teikėjo apie esamą skolą ar permoką, jis toliau moka mokesčius net nežinodamas, kad jam velkasi skola.
Paslaugų teikėjai, pradėję aktyvią informacinę kampaniją apie skolas ir permokas, siekia paskatinti mokėtojus atidžiau administruoti savo mokesčius ir išvengti problemų, kurios gali būti susijusios su besivelkančiais įsiskolinimais.
Mokesčių mokėjimo platformos „Viena sąskaita“ vadovas Šarūnas Stanislovėnas situaciją komentuoja pateikdamas „Vilniaus vandenų“ pavyzdį: „Nuo 2017 metų „Vienos sąskaitos“ vartotojai, atsiskaitydami už vandens tiekimą, mato tikslią mokėtiną sumą, įskaitant skolas ir permokas. Tai leido, bendradarbiaujant su „Vilniaus vandenimis“, perpus sumažinti skolininkų skaičių – nuo 39,4 proc. iki 20 proc.
Tikimės, kad panašių rezultatų duos analogiški pakeitimai, kuriuos šiuo metu diegiame kartu su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) ir „Lietuvos dujų tiekimu“.
Gavę atnaujintą informaciją apie skolas ir permokas, gyventojai galės sumažinti savo įsiskolinimų skaičių, o permokėję – susigrąžinti pinigus ar kurį laiką nemokėti už paslaugą.“
Kaip rodo statistika, permokas vienam ar keliems paslaugų teikėjams šiuo metu gali turėti iki 42 proc. gyventojų.
Sąskaitų neapmokėjimas gali užkirsti kelią būsto paskolai gauti
Šių metų vasario mėnesį ESO kreipėsi į visus esamus skolininkus su prašymu ne vėliau kaip per dešimt dienų pilnai atsiskaityti.
Energijos skirstymo operatoriaus svetainėje skelbiama, kad namų ūkiams, laiku nesumokėjusiems skolos, gali būti nutraukiamas elektros energijos tiekimas, apie tai įspėjus prieš 15 kalendorinių dienų.
Kredito biuro „Creditinfo“ primenama, kad vėluojant atsiskaityti, vidutiniškai per 45 dienas skolos administravimas būna perduotas skolų išieškojimo įmonėms, kurios taiko papildomus skolų administravimo mokesčius.
Be šių kraštutinių atvejų, įsisenėjusios skolos gali sukelti ir kitų rimtų problemų. Informacija apie kiekvieno gyventojo nesumokėtus komunalinius mokesčius yra kaupiama jungtinėse duomenų bazėse, skirtose skolininkų mokumui įvertinti. Šie duomenys saugomi archyve net 10 metų, ir juos vertina visos pagrindinės finansų, telekomunikacijų ir kitos įmonės, į kurias žmonės kreipiasi dėl paskolų ar lizingo.
Paskolų eksperto Mariaus Jansono teigimu, kredito istoriją gadinančios skolos gali iki 0,5 proc. padidinti vartotojo ateities paskolų palūkanas, o kai kuriais atvejais – apskritai užkirsti kelią brangesnių prekių įsigijimui išsimokėtinai arba lizingui.
