„Vijau šalin blogas mintis, bijojau, kad vėl netektų važiuoti į klinikas. Sau sakiau – jei neatsidursiu ligoninėje, jau būsiu nugalėtojas.
Priešininkas man buvo parankus, visuose raunduose kontroliavau kovą, nekilo jokių abejonių, kad nugalėjau“, – po pergalės kalbėjo S. Gaižauskas. Prieš kovą jis prisipažino, kad po sunkios žandikaulio traumos, patirtos Tailande, du mėnesius teko valgyti per šiaudelį. „Buvo dienų, kai nenorėjau nieko matyti savo akyse“, – prieš turnyrą atviravo traumą išsigydęs kovotojas.
„Pirmame raunde buvau atsargesnis, norėjau pasižiūrėti, ką varžovas yra man paruošęs. Aš pats pasitikrinau kelis smūgius, vyravo lengva žvalgyba“, – apie kovos taktiką pasakojo lietuvis, prisipažinęs, kad priešininkas porą kartų pataikė į anksčiau stipriai traumautą žandikaulį.
„Buvo tokių epizodų, šiek tiek kabino. Iš šalies gal nesimatė, bet porą kartų apsižvalgiau, kur aš esu ir kur varžovas. Tačiau tai neturėjo įtakos kovos baigčiai“, – kalbėjo muai tai kovotojas, atkreipęs dėmesį į tylesnes sostinės tribūnas.
„Tailande įprasta, kad po efektingesnio veiksmo tribūnose nuvilnija emocijų banga. Čia žmonės kiek ramesni, kuklesni. Tačiau aš jokiu būdu nepriekaištauju, Vilniuje publika šilta. Ačiū dievui, nenušvilpė manęs“, – šypsojosi S. Gaižauskas, pripažinęs, kad gimtinėje visada sunkiau kovoti, nei kitų valstybių arenose.
„Didžiausias jaudulys – varžytis savo namuose. Vien mano sesuo draugams nupirko 50 bilietų, atvyko tėvas, girdėjau tribūnose visų palaikymą. Bijojau pavesti, o Tailande tu vienas – užmovė pirštines, nors transliuoja kovas milijonams pasaulyje, bet arenoje už tave niekas neserga, esi vienišas. Dėl to neslegia atsakomybė.
Sugrįžti čia labai gerai, jaučiuosi labai gerai“, – po pergalės kalbėjo S. Gaižauskas.
Anot jo, mūsų šalyje muai tai nėra labai populiaru. Dominuoja MMA, K1 kovos.
„Tikiuosi, kova patiko organizatoriams, lauksiu daugiau kvietimų kovoti Lietuvoje. Gera muai tai kova užburia savo tradicijomis, savo savotišku brutalumu“, – kalbėjo klubo „Titanas“ auklėtinis.
