„Nė vieno“ – sako ranką spausdamas pareigūnas – „pasirodo, mokam civilizuotai elgtis“.
O grįžęs internete skaitau apgailestavimus, kad nebuvo „padoraus protesto“, kad žmonės „nerovė grindinio akmenų“ ir kad jeigu jau klaviatūros riteriai būtų atėję, tai viskas būtų kitaip. Bet, matyt, buvo per šalta.
Trumpai sudėsiu man svarbiausius pasirodžiusius akcentus.
1. Dalyvių skaičius ir nušvietimas
Vieni fotografuoja aikštę iki protesto likus pusvalandžiui ir šaiposi, kad niekas neatėjo, kitiems rodosi dešimt-tūkstantinės minios. Teisybė kažkur per vidurį – apie 6000 žmonių, 140 000 peržiūrų „Laisvės TV“ kanale, pagrindinės pozicijos visuose didžiuosiuose portaluose, 7000 komentarų Delfi straipsnyje.
Bent vieną iš savo tikslų protestas pasiekė – į jį atkreipė dėmesį visi, kas turėjo akis. Gal jis nepasieks tokių ambicingų tikslų, kaip kažkam norėjosi, bet vis dėlto – po labai ilgos pertraukos tarp abejingumo grindinio plytų prasikalė žaliuojantis daigas.
2. Seimo pirmininkas ir jo pirmininkas.
Čia jau prasideda fantasmagorija. Aišku, džiugu, kad abu pirmininkai sutiko atvykti į protestą.
Seimo pirmininkas užlipa ant scenos ir vos išgirdęs pirmąjį švilptelėjimą, regis, visas subyra. Bet kalba ir kalba nuoširdžiai – apie tai, kaip jam gėda dėl Gretos, dėl Basčio, dėl Pūko ir dėl kai kurių Karbauskio sprendimų.
Paklaustas – „kurių“, tyli. Tyli tiek ilgai, kad darosi nejauku.
Karbauskis viską girdi ir vos tvardosi. Ne dėl opozicijos trijulės, ne, šituos jis atmušinėja tingiai ir tarsi žaisdamas. Ne, dėl savojo kišeninio pirmininko, kuris pradėjo reikštis ant scenos. „Jeigu jam gėda, tegu atsistatydina“ – sako tikrasis pirmininkas. Kažką panašaus sumurma ir nuo dalyvavimo proteste išsisukęs premjeras.
Bet štai ateina kita diena ir abudu pirmininkai vieningai sako, kad nieko panašaus nebuvo. Pasigirdo, pasirodė. Po kovo 14 dienos jiems atėjo kovo 16. Ir viskas tvarkoj.
3. Politinis pederastas
Algis Ramanauskas žiebė Petrui Gražuliui nesirinkdamas žodžių, o šis įsižeidė ir pažadėjo Algį užtampyti po teismus.
Turint omeny paties Gražulio maniakinę obsesiją šitam žodžiui ir pareiškimus, kad „pederastai baisiau už komunistus“, susidaro įspūdis, kad Seimo narys planuoja į teismą paduoti pats save.
4. Protesto kaina
Daugeliui žmonių buvo labai įdomu, kas gi yra tikrieji protesto organizatoriai ir kiek viskas kainavo. Nors Ramūnas Karbauskis sakė, kad tai greičiausiai ne mes, o po to švelnino poziciją, kad „žino, kas mums padėjo“, bet vis tiek yra žmonių, kurie tikrai žino, jog tai konservatoriai. Paprastai tie žmonės dar tiki jog žemė plokščia, slaptosios tarnybos blokuoja jų telefonus ir turi konceptualių problemų su mano pavardės šauksmininko linksniu.
Bet juk nesunku: galiu dar kartą paaiškinti, kokie ir iš kur pinigai. Piniginė protesto sąmata sudarė 1500 eurų ir ją visą padengė „Laisvės TV“.
Kodėl tiek nedaug? Todėl, kad mes turime partnerius – scenos statytojus, apšvietėjus, įgarsintojus, renginių organizatorius – su kuriais dirbame ir kurie puikiai supranta, kada yra komercinis renginys ir kada pilietinis, kai reikia padėti vieni kitiems. Bet jeigu jūs vis tiek žinot geriau – netikėti yra jūsų prigimtinė teisė.
5. Jausmas
Jausmas buvo tikrai geras. Daug absoliučiai skirtingų žmonių, atvažiavusių iš visos Lietuvos kampelių. Bet didžiausią įspūdį paliko tie jauni žmonės, labai jauni žmonės su vėliavomis.
Žiūrėjau į juos, kalbėjausi su jais ir žinojau, kad jie dar net nebalsavę, kad pirmieji rinkimai dar tik laukia.
Bet jie atėjo į aikštę. Su vėliavomis. Ir tai įkvepia.
O kas toliau – šiandien klausė daug kas. Ar susirinkom, pakalbėjom, pašvilpėm valdžiai, susirinkom vėliavas ir išsiskirstėm?
Ne. Kitą savaitę Seimui bus įteiktas reikalavimų sąrašas, pradėti rinkti parašai piliečių peticijai, stebėsime tolesnius parlamento veiksmus, lauksime apkaltos Artūrui Skardžiui.
Bet pilietiškai nusiteikę žmonės ir nevyriausybininkai bet kada gali perimti protesto vėliavą. „Gera repeticija“ – feiskube rašė viena ponia. Problemų turime dešimtis – tegu valdžia išgirsta ir jūsų balsą.