Juo siekiama užtikrinti aiškų, vientisą ir sąžiningą pelno apmokestinimą ES. Nesirengiama nustatyti vienodo pelno mokesčio tarifo, o tik bendrą pareigą pelną apmokestinti toje ES valstybėje, kurioje jis uždirbamas.
Taip pat ketinama numatyti galimybę apskaičiuojant pelno mokestį atsižvelgti į įmonių skaitmeninę veiklą. Šalia turto, darbo ir pardavimų apmokestinamajam pelnui įvertinti europarlamentarai siūlo nustatyti papildomą kriterijų – asmens duomenų rinkimą ir naudojimą komerciniais tikslais. Asmens duomenys yra nematerialus, bet labai vertingas turtas, kurį tokios įmonės kaip „Facebook“, „Amazon“ ar „Google“ naudoja pelnui sukurti, tačiau šiuo metu į tai neatsižvelgiama apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
Kadangi agresyvus mokesčių planavimas labiau būdingas stambiam tarptautiniam verslui, siūloma naująsias taisykles iš pradžių taikyti įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų. Ilgainiui, bet ne vėliau kaip po septynerių metų, naujoji pelno mokesčio apskaičiavimo sistema turi tapti privaloma visoms ES įmonėms, įsitikinę europarlamentarai.
„Turime gerokai pažengti pelno apmokestinimo srityje. Naujasis modelis leis geriau atsižvelgti į skaitmeninę ekonomiką, taip pat sumažinti pelno mokesčių sistemų konkurenciją vidaus rinkoje“, – pažymėjo EP pranešėjas Alainas Lamassoure'as (Europos liaudies partija, Prancūzija). Jo parengtai teisėkūros rezoliucijai dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės pritarė 438 EP nariai, nepritarė 145, o susilaikė 45.
„Dabartinė pelno mokesčio apmokestinimo sistema yra pasenusi. Būtina ją modernizuoti ir padaryti teisingesnę“, – pridūrė kitas EP pranešėjas Paulas Tangas (Socialistai ir demokratai, Prancūzija). Jo parengtai teisėkūros rezoliucijai dėl bendros pelno mokesčio bazės pritarė 451 EP narys, nepritarė 141, o susilaikė 59.
Europos Parlamento nuomonė dėl pelno mokesčio bazės reformos yra patariamoji, o galutinį sprendimą turės vienbalsiai priimti ES Taryba.
