Tokios galimybės nesant, vaikas gali būti laikinai atskirtas ir įkurdintas valstybinėje vaikų globos (rūpybos) institucijoje, laikinai perduotas artimųjų giminaičių priežiūrai ir panašiai.
Anot O.Valiukevičiūtės, logika ir egzistuojanti praktika rodo, jog minėta Civilinio kodekso norma prieštarauja vaiko teisių apsaugą užtikrinantiems teisės aktams.
"Neįtikėtina, tačiau spręsdamas vaikų ar vieno sutuoktinio, prieš kuriuos vartojamas psichologinis ar fizinis smurtas, teisių apsaugos klausimus, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į smurtautojo finansines galimybes, t. y. jo galimybes gyventi atskirai, - stebisi liberaldemokratė. - Nesant tokios smurtautojo galimybės, jis ir toliau lieka gyventi kartu su sutuoktiniu ir vaikais bei toliau nevaržomai smurtauti".
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, smurtautojo teisių prioritetą patvirtina ir teismo teisė laikinai atskirti vaiką nuo šeimos. Teismui esą nesuteikiama teisė besąlygiškai įpareigoti smurtautoją laikinai gyventi skyrium (pas giminaičius, laikinosios nakvynės namuose), tačiau suteikta teisė atskirti smurtą patyrusį vaiką, perkeliant jį į nepažįstamą aplinką.
"Šios normos taikymą iliustruoja gyvenimo pavyzdžiai - labai dažnai smurtą patyrusios moterys su vaikais, bėgdamos nuo smurtaujančio sutuoktinio, atsiduria tiesiog gatvėje arba būna priverstos ir toliau kęsti smurtą, gyvendamos kartu su smurtaujančiu sutuoktiniu", - pažymi O. Valiukevičiūtė.
Pasak jos, siūloma pataisa turėtų apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus, užkirsti kelią fizinei ir psichologinei prievartai šeimoje.
Pataisa esą ne tik leis teismui efektyviau ginti smurtą patyrusio sutuoktinio ar vaiko teises, bet ir turės prevencinį poveikį smurtauti šeimoje linkusių asmenų elgsenai.