Toks sprendimas neįgaliuosius atstovaujančiai organizacijai buvo sunkiai suprantamas. Savo ruožtu, administracija nurodė tokios tvarkos priežastis, bet sutinka dėl formuluotės tikslinimo.
Nesupranta vieno dalyko
Lietuvos neįgaliųjų forumo komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė DELFI pasakojo, kad organizacija suvokia saugumo svarbą ir jei nesugebama jo užtikrinti diegiant pažangias technologijas, belieka apriboti žmonių su judėjimo negalia patekimą į tam tikras vietas.
„Tačiau lieka visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių apribotos žmonių su regėjimo, psichikos ir proto negalia lankymasis apžvalgos rate/restorane? Žmonių su regėjimo negalia evakuacija iš bet kokio objekto yra sudėtingesnė, bet ar dėl to reikia jų neleisti į jokius aukštus pastatus? Aklųjų organizacijos per visą praktiką nėra su tokiais ribojimais susidūrusios. Reikia užtikrinti pagalbą ar leisti ateiti tik su lydinčiu asmeniu, tačiau drausti visiškai – negalima jokiu būdu“, – buvo įsitikinusi atstovė.
Jos teigimu, jai trūksta žodžių, kai TV bokšto administracija nenori leisti pakilti aukštyn žmonėms su psichikos ar proto negalia.
„Ar bandoma pasakyti, kad šie žmonės neprognozuojami? Negebantys orientuotis? Kyla daug klausimų, nes TV bokšto žinutėje nėra išsamaus paaiškinimo, kodėl žmonės su proto ar psichikos negalia neįleidžiami į viršuje esantį restoraną ir apžvalgos ratą. Šioms grupėms atstovaujančios organizacijos taip pat nėra susidūrusios su niekuo panašaus.
Žmonės su proto negalia paprastai yra lydimi artimųjų ar socialinių darbuotojų, kurie gali jiems padėti bet kokioje krizinėje situacijoje. O dėl psichikos sutrikimų, dar nesuprantamiau. Kaip atpažinti, kad žmogus turi sutrikimą? Kodėl manoma, kad toks žmogus geba prasčiau orientuotis nei bet kuris kitas?“, – stebėjosi ji.
Pasipiktinimo galėjo išvengti
S. Aginskaitės teigimu, žmonių su negalia pasipiktinimo ir įsižeidimo pavyktų išvengti tinkamai informuojant – kaip tai daro kiti objektai.
„Pvz., Berlyno bokšte yra analogiška situacija, tačiau ji pristatyta išsamiai, nurodant atliktus tyrimus, informuojant, kad buvo įtraukti neįgaliųjų atstovai, ir apgailestaujant, jog daliai piliečių šis visuomeninis gėris lieka neprieinamas, nes technologiškai tai kol kas nėra įmanoma. Tačiau ten nėra draudžiama patekti akliesiems, proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms“, – aiškino komunikacijos projektų vadovė.
Lietuvos neįgaliųjų forumui toks TV bokšto komunikavimo formatas pasirodė nejautrus arba kaip formaliai žiūrima į žmonių su negalia teises.
„Be to, jie nesikonsultavo su žmonių su negalia atstovais, todėl rezultatas toks, kokį matome – žeidžiantis atskiras grupes ir keliantis daugybės žmonių pasipiktinimą“, – apibendrino ji.
Sprendimas brendo ilgai
TV bokšto komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas DELFI komentavo, kad pirmiausia nori pabrėžti, jog jie yra labai suinteresuoti – kaip komercine, taip ir pilietine prasme – kad lankytojų srautas į Vilniaus TV bokštą būtų kuo didesnis.
„Taip pat ir suinteresuoti tuo, kad lankytojai apsilankytų ne tik apačioje esančioje Sausio 13-osios ekspozicijoje, Antenų parke, bet ir pakiltų į viršuje, 165 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę.
Sprendimas dėl neįgaliųjų lankymosi Vilniaus TV bokšto ribojimo kurį laiką brendo ir galutinai buvo priimtas po to, kai 2017 m. spalio 12 dieną, atliekant bokšto šildymo sistemų sezoninį bandymą, vieno šildytuvo automatika nesuveikė, ir perkaitintas šildymo elementas ėmė rūkti bei uždūmijo viršuje esančio restorano patalpas“, – teigė jis.
Pasak komunikacijos vadovo, tuomet ir buvo imtasi visų privalomų procedūrų, t.y. restorano lankytojai bei personalas buvo saugiai evakuoti per evakuacinę laiptinę žemyn.
„Šis įvykis įmonės administraciją privertė itin atidžiai peržvelgti lankytojų saugumą ekstremaliose situacijose užtikrinančias taisykles ir priemones. Mes taip pat supratome, kad dėl evakuacinės laiptinės siaurumo negalime užtikrinti asmenų su judėjimo negalia evakuacijos ir tuo būdu garantuoti jų saugumą.
Taip gimė atnaujintos TV bokšto lankymo taisyklės, kuriose buvo peržiūrėta neįgaliųjų asmenų pakilimo į viršų tvarka. Ji buvo parengta, atsižvelgus ne tik į mūsų, bet ir kitose šalyse veikiančių TV bokštų patirtį ekstremaliose situacijose“, – aiškino V. Kaminskas.
Draudžia tik be lydinčio asmens
Pasak atstovo, atnaujintoje tvarkoje pakilimas į apžvalgos aikštelę buvo apribotas ne tik asmenims su judėjimo negalia, bet dar dviems grupėms neįgaliųjų – neįgaliesiems su protine ir regos negalia, kuomet jiems būtina palyda.
„Mes pasakėme, kad be palydos tokių asmenų nebegalime leisti kilti viršun. Tačiau jeigu toks asmuo yra lydimas suaugusio įgalaus asmens, jokių kliūčių pakilti į viršų jam nėra sudaroma. Kaip pavyzdį, kad asmenys su protine negalia gali laisvai pakilti į TV bokšto viršų, galiu pateikti 2017 m. spalio 18 d. įvykusį Kauno Jono Laužiko specialiosios mokyklos mokinių grupės vizitą. Juos lydėjo 13 saugusiųjų, taigi vaikai su be jokių kliūčių galėjo pasigrožėti Vilniaus vaizdais ir pasibūti aukščiausiai iškilusiame Lietuvos restorane“, – tikino jis.
Tuo pačiu V. Kaminskas sutiko, kad pranešimų svetainėje formuluotės turėtų būti tikslinamos ir koreguojamos, kad neužgautų neįgalaus asmens orumo.
„Mes pasirengę tai padaryti drauge su neįgaliųjų organizacijomis, kurias kviečiame į TV bokšto apžiūrą ir aptarimą, kaip patikslinti komunikaciją ir kokios priemonės leistų atverti TV bokšto viršų žmonėms su judėjimo negalia po ateityje planuojamos Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos“, – tvirtino jis.
