Apie tai trečiadienį jis kalbėjo tiesioginėje DELFI konferencijoje. Pasak politiko, dabartinis Seimas priėjo aklavietę dėl daugybės dalykų – ne tik Mindaugo Basčio, bet ir dėl, tarkime, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).
„Šiandien ryte buvome susitikę su opozicinių frakcijų vadovais, priėmėme sprendimą, kad situacija tikrai reikalauja ryžtingų žingsnių. Seimas save diskreditavo, vakarykštė M. Basčio išgelbėjimo istorija, iš esmės, kuria precendentą“, – nurodė G. Landsbergis.
Anot jo, šiandien bet kuris Seimo narys gali mėginti bendradarbiauti su KGB darbuotojais ir po to klausti, kodėl, vieną išteisinus, to daryti negali jis. Politikas tai vadino veikimu prieš Lietuvos valstybę.
„Su kolegomis pasitarėme, kad taip tęstis daugiau nebegali. Galbūt motyvai buvo išsakyti skirtingi, tarp frakcijų jie gali skirtis, tačiau nutarimą registruojame. Jis bus registruotas su visų opozicinių frakcijų vadovų parašais“, – užtikrino konservatorių lyderis.
Aiškina, kad palaikytų ir kai kurie „valstiečiai“
Pasak G. Landsbergio, „valstiečių“ blaškymasis, dažnas nuomonės keitimas tik gilina esančią krizę. Jis dalijosi įžvalgomis, kad tolesni dabartinio Seimo veiksmai bus vertinami atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius.
„Seimas save diskreditavo. Man yra nemalonu. Gėda – labai stiprus žodis, bet Seimas diskreditavo save“, – kartojo politikas.
Jis tikino girdėjęs, kad kai kurie asmenys iš „valstiečių“ frakcijos palaikytų pirmalaikių rinkimų idėją.
„Esu girdėjęs tam tikrų atgarsių, kad kai kurie Seimo nariai iš „valstiečių“ frakcijos taip pat palaikytų išankstinių rinkimų idėją. Garbinga ir išmintinga šiuo metu pasakyti, kad Seimas bandė, bet nepavyko “, – nurodė pašnekovas.
Priemonių ėmėsi, nes bijojo? Mini 7 politikus
Pasak G. Landsbergio, jo frakcijos atstovai buvo laisvi dėl M. Basčio balsuoti taip, kaip nori, tačiau jis perklausė kolegų, kokia buvo vyraujanti pozicija.
„Valstiečiai“ nepasitikėjo saviškiais. Antradienį balsavome dėl Žemės ūkio komisijos problemų, jis turėjo būti pirmojoje posėdžio dalyje. Tačiau „valstiečiai“ paprašė pertraukos ir jis persikėlė į antrą dalį. Techninis veiksmas dažniausiai yra daromas tam, kad kokių nors būdu būtų atidėtas balsavimas, galbūt siekiama jo išvengti, kad komisija nebūtų sukurta. Aš tai vertinau labai paprastu būdu – „valstiečiai“ bijojo, kad jų frakcija balsuos kitaip nei nurodo Ramūnas Karbauskis ar Saulius Skvernelis, todėl jie mėgino techninėmis priemonėmis balsavimą nukelti“, – kalbėjo politikas, paprašytas įžvalgų apie fotografuotus biuletenius.
Jis aiškino besikreipęs į tuos, kurių bijojo. Aptariamų asmenų esą buvo 7. G. Landsbergis juos tikino pavadinęs „valstiečių“ sąžine.
Pastebėjus, kad kai kurie konservatoriai paviešino savo biuletenius, tačiau vėliau iš feisbuko jie išnyko, G. Landsbergis sakė nematantis problemos įgarsinti savo sprendimą, problema esą – atsiskaityti vadovams, kurie nepasitiki.
Įvardijo pagrindus
Konservatorių lyderio teigimu, jei išankstiniai rinkimai neįvyktų, Konstitucinis Teismas galbūt galėtų pasisakyti, ar nebuvo organizuotu būdu grubiai pažeistas laisvas Seimo nario mandatas. Tiesa, jis tuoj pastebėjo, kad esą nebėra sprendimo, kuriuo pasitikėtų visi Seimo nariai.
„Vienas pagrindas – Seimo nariai paviešino savo balsavimo biuletenius. Tačiau aš nemanau, kad viešinimas yra pakankamas pagrindas perbalsuoti, asmuo turi teisę. Juo labiau, kad kitą kartą perbalsavus gal vėl koks Seimo narys, tarkime, Petras Gražulis, ištrauks biuletenį ir mes balsuosime tol, kol to nebebus?
Antras – jei Etikos ir procedūrų komisija pripažintų procedūrinius pažeidimus, organizuotų kalbas dėl laisvo Seimo nario mandato pažeidimo. Kažkas turėtų prisiimti kaltę – tai būtų R. Karbauskis arba S. Skvernelis“, – nurodė G. Landsbergis.
Jis taip pat neatmetė galimybės, kad M. Bastys gali kreiptis į teismą dėl nepagrįsto perbalsavimo jo atžvilgiu. Politikas įžvelgė, kad galime turėti bylą Strasbūre ir ilgai murkdytis M. Basčio paliktame purvyne.
Neatmeta, kad idėja gali virsti fiasko
Pastebėjus, kad pirmalaikiai rinkimai gali virsti fiasko, nes kol kas neišspręstas VRK klausimas – vyrauja nepasitikėjimas šia institucija, G. Landsbergis sutiko, kad šiame pastebėjime gali būti tiesos.
„VRK klausimas negali būti užmirštas. Negali būti, kad mes dabar kalbame apie M. Bastį, laisvą mandatą ir pamirštame VRK, nes tai esą smulkesnė bėda. Ne“, – sakė jis.
Konservatorių lyderio teigimu, nepaisant to, būtų bent įdomu išgirsti diskusijas, kaip „valstiečiai“ mato darbą Seime, kaip visos frakcijos atrodys dar po dviejų metų.
M. Bastys iš Seimo pasitraukė pats
DELFI primena, kad antradienį per Seime vykusį slaptą balsavimą už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo, balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsavimo bilietų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Parlamentarai nepalaikė pernai gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kurioje konstatuota, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
Seime pritrūkus balsų atimti parlamentaro mandatą iš priesaikos sulaužymu bei Konstitucijos pažeidimu kaltinto M. Basčio, Seimo opozicija dėl tokio rezultato apkaltino valdančiųjų „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį. Jis tame įžvelgė opozicijos sąmokslą.
Galiausiai dalis parlamentarų ėmė viešinti nuotraukas, rodydami, kaip slapto balsavimo metu balsavo. Dėl „slaptumo pažeidimų“ balsuojant per M. Basčio apkaltą kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis neatmetė, kad nustačius pažeidimą Seimas gali spręsti dėl galimybės perbalsuoti dėl apkaltos. Po skandalingai pasibaigusio balsavimo Seime, kurio metu Konstituciją ir Seimo nario priesaiką sulaužiusiam Mindaugui Basčiui leista toliau dirbti parlamente, pasipylė raginimų ir protestuoti.
Pats politikas trečiadienio rytą pranešė pasitraukiantis iš Seimo.