Po dvejų metų, 2017 m. pabaigoje, vėl Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macrone‘as „Vienos Planetos“ viršūnių susitikime pažymėdamas antrąsias Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metines, sukvietęs apie 100 šalių vadovų, paragino neapleisti susitarimo. Netgi priešingai, jis siūlė padidinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo įsipareigojimus bei paskatinti viešojo ir privataus sektoriaus lėšų skyrimą kovos su klimato kaita veiksmams įgyvendinti. Viršūnių susitikimas buvo svarbus siekiant mobilizuoti visų šalių ir nevyriausybinių subjektų pastangas ir suteikti postūmį kovoje su klimato kaita po to, kai JAV Prezidentas D. Trumpas pareiškė apie Amerikos ketinimus pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo.
Aplinkos ministras K. Navickas pastarajame susitikime pranešė apie Lietuvos savanoriškus įsipareigojimus dvigubai didinti klimato kaitos finansavimą ir dar stipriau kovoti su klimato kaita. „Susitikimo metu pranešime apie ambicingus Lietuvos tikslus – siekti 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo iki 2030 m. ir 80 proc. – iki 2050 m.“, – prieš susitikimą kalbėjo K. Navickas.
Kaip gi Lietuvai iš tiesų sekasi kovoti su klimato kaita?
Geros ir blogos naujienos
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė GRYNAS.lt pasakojo, kad Lietuva kovos su klimato kaita uždavinius įgyvendina sėkmingai. „Pagrindinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslus esame pasiekę, tačiau ateityje – dar ambicingesni tikslai ir, kad juos pasiektume, reiks labiau pasitempti“, – aiškino specialistė.
Vienas svarbiausių darbų kovojant su klimato kaita – ŠESD pakliuvimo į atmosferą mažinimas. Iki 2020 m. Lietuva, kaip ir visa ES, įsipareigojo 20 proc. sumažinti ŠESD kiekį, patenkantį į atmosferą, palyginti su 1990 m. Tačiau iki 2030 m. ES jau reikės sumažinti mažiausiai 40 proc., o 2050 m. – net 80 proc. Atitinkamai turės didėti ir atsinaujinančios energetikos dalis energijos gamybos srityje bei energijos efektyvumo rodikliai.
„ŠESD mažinimo ir atsinaujinančios energetikos tikslus, kuriuos esame įsipareigoję pasiekti iki 2020 m., jau pasiekėme, einame tinkamu keliu, tikrai ne visos ES šalys gali tuo pasigirti“, – teigė S. Znutienė. Tačiau, anot jos, tai nėra pagrindas atsipalaiduoti, juolab kad yra nerimą keliančių veiksnių, kurių kol kas nepavyksta suvaldyti.
Bendrai įvertinus, Lietuva kol kas neviršija jai nustatytų metinių ŠESD kvotų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (nedidelės pramonės įmonės, transportas, žemės ūkis, pastatai, atliekų tvarkymas, namų ūkiai). „Nacionalinės išmetamųjų ŠESD apskaitos ataskaitos 2016 m. duomenimis, pramonės ir atliekų srityse tvarkomės gana gerai, tačiau yra nerimo dėl transporto ir žemės ūkio sričių. Pastaroji tik per plauką įsitenka į išskaičiuotą leistiną išmesti ŠESD kvotą, transporto sektoriuje leistina kvota viršyta daugiau negu 1 mln. t CO2 ekv. ir neramina tai, kad išmetamas ŠESD kiekis metai iš metų didėja (2016 m. išmesta 7 proc. daugiau negu 2015 m.). Nors gyventojų mažėja, automobilių kiekis šalyje ir toliau auga, automobilių parkas išlieka senas, šio sektoriaus keliama tarša vis didėja ir, jeigu nieko nedarysime, pradėsime atsilikti nuo mums iškeltų ir pačių prisiimtų įsipareigojimų“, – aiškino S. Znutienė.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose daugiausia ŠESD buvo išmesta transporto sektoriuje ir žemės ūkyje, atitinkamai – 38 proc. ir 35 proc. viso ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose išmetamo kiekio.
2015 m., palyginti su 2014 m., labiausiai išaugo išmetamas ŠESD kiekis transporto srityje – 5 proc., taip pat ir žemės ūkyje – 3 proc. Žemės ūkyje ypač padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemių dėl ariamos žemės ir cheminių trąšų naudojimo nuo 47 proc. buvusio 2014 m. 53 proc. 2015 m. viso Lietuvos žemės ūkyje susidarančių ŠESD emisijų kiekio.
Ministerijos surėmė pečius
Kovojant su klimato kaita labai svarbu, kad išvien dirbtų visos šalies institucijos, nevyriausybinis ir privatūs sektoriai. Jokia viena ministerija nepajėgi to užtikrinti, todėl dar 2013 m. balandžio mėn. Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo, kuriame nustatytos priemonės 2018–2020 m. laikotarpiui. Kartu su įpareigojimu derinti savo veiksmus ir veikti kartu, buvo numatytos įvairios klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės visuose Lietuvos ūkio sektoriuose.
Nutarimas buvo peržiūrėtas ir atnaujintas 2018 m. vasario mėn., jame, kaip pagrindinės atsakingos institucijos, įvardytos Aplinkos, Energetikos, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos.
Veiksmų plane numatyta dešimtys darbų, kuriems įgyvendinti per 2014–2020 m. ES investicinį laikotarpį skirta beveik 3 mlrd. eurų. Tai didžiuliai pinigai, kuriuos ES skiria Lietuvai panaudoti kovojant su klimato kaita, tačiau priemonių įgyvendinimas leis pasiekti ir kitų tikslų, kurie bus labai naudingi Lietuvos ekonomikai.
„Pavyzdžiui, didinant energetinį efektyvumą, labai svarbi yra daugiabučių modernizavimo programa. Kuo mažesni bus energijos nuostoliai dėl pastato nesandarumo, tuo bus geriau, ne tik aplinkai dėl sumažėjusios taršos, bet ir gyventojams, nes bus mažesnės išlaidos už šildymą, o gyvenimo kokybė – geresnė“, – teigė Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo direktorius Inesis Kiškis.
Kaip kebliausius projektus I. Kiškis įvardijo du nuotekų dumblo apdorojimo projektus Telšiuose ir Utenoje, kurie „užsiliko“ nuo praeito laikotarpio, nes niekaip nenuperkamos rangovų paslaugos, todėl darbai nepradėti. Kiti projektai labiau susiję jau nebe su kova prieš klimato kaitą, o prisitaikymu prie jos: potvynių rizikos mažinimas, paviršinių nuotekų tvarkymas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, palyginti su ankstesniu ES investicijų laikotarpiu (2007–2013 m.), priemonių įgyvendinimas yra kiek lėtesnis, tačiau tai priklausė ne nuo Lietuvos, o nuo pasikeitusių ES finansavimo taisyklių. „Visoje ES investicijų laikotarpis vėlavo prasidėti, nes užtruko pasirengimas. Suprantamas ES noras užtikrinti kuo efektyviau panaudoti skiriamas lėšas, sudaryti tokias sąlygas, kad jos nebūtų švaistomos, o panaudojamos kuo tikslingiau, bet dėl parengiamųjų darbų viskas vyko vėliau, todėl ES valstybėms reikia veikti skubiau, norint spėti pasinaudoti ES investicijomis“, – sakė I. Kiškis.
Pasigenda aktyvumo
Energetikos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Violeta Greičiuvienė GRYNAS.lt pasakojo, kad visos priemonės, prisidedančios prie Klimato kaitos tarpinstitucinio plano vykdymo, yra suplanuotos, patvirtintos ir įgyvendinamos.
„Vienos iš įdomesnių fiziniams asmenims priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose” planavimo procesas užsitęsė dėl pačios priemonės įgyvendinimo schemos sudėtingumo, nes norima paskatinti namų ūkius (realiai – fizinius asmenis, kuriems tiesiogiai parama pagal ES reglamentus nebuvo galima) keisti šilumos gamybos įrenginius efektyvesnėmis technologijomis, naudojančiomis atsinaujinančius energijos išteklius šilumai gaminti. Kita vertus, šia priemone siekiame ne tik energinio efektyvumo didinimo, bet ir oro taršos mažinimo tikslų, tad ir projektų atrankos kriterijams parengti ir išdiskutuoti buvo skirta daugiau laiko. Viliamės, kad pirmasis kvietimas fiziniams asmenims pasirodys antroje 2018 m. pusėje“, – teigė vedėja.
Tiesa, Energetikos ministerijos atstovė pasigedo aktyvesnio valstybės valdomų viešųjų pastatų dalyvavimo atnaujinimo programoje. „Dedame pastangas didinti finansavimo sąlygų patrauklumą, paskatinti pastatų valdytojus inicijuoti pastatų atnaujinimo procesą. Kuo mažiau bus suvartojama energijos, tuo geresnius rodiklius turėsime kalbant apie klimato kaitos mažinimą“, – sakė V. Greičiuvienė.
Energetikos ministerijos teigimu, iš administruojamų 564 mln. eurų jau apie 50 proc. lėšų įsipareigota investuoti per sudarytas sutartis.
Elektrifikuos transporto sektorių
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyr. specialistė Gintarė Saulytė-Šulgat GRYNAS.lt informavo, kad su klimato kaitos ir oro taršos mažinimu susiję transporto sektoriaus tikslai ir uždaviniai taip pat inkorporuoti į Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programą. „Ministerija programoje nusimačiusi pasiekti daug uždavinių, susijusių su ŠESD mažinimu ir klimato kaita: skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje, ugdyti darnaus judumo kultūrą, skatinti visuomenę efektyviai vartoti ir taupyti transporte vartojamą energiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką, mažinti transporto sistemos neigiamą poveikį aplinkai ir pan.“, – teigė specialistė.
Iš svarbiausių susisiekimo ministerijos darbų – elektrifikuoti geležinkelių transportą ir skatinti elektromobilių naudojimą.
„Panaudodama Europos Sąjungos fondų investicijas, iki 2022 m. Lietuva planuoja elektrifikuoti visą Rytų–Vakarų kryptimi šalies teritoriją kertančią geležinkelio liniją nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos. Elektrifikavimas itin svarbus aplinkosaugos požiūriu – elektriniai traukiniai važiuos tyliau, neterš aplinkos. Didžiąją dalį bendrovės dyzelinių prekinių riedmenų pakeitus į elektrinius, dyzelinių degalų naudojimas bus sumažintas apie 25 tūkst. tonų per metus, o anglies dvideginio taršą per tą patį laiką – apie 50 tūkst. tonų“, – pasakojo G. Saulytė-Šulgat.
Praėjusiais metais šalia magistralinių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys kelių pradėjo veikti ir 10 naujų elektromobilių įkrovimo prieigų. Vairuotojai nemokamai gali jose įsikrauti elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius. Per 2018 m. Susisiekimo ministerija planuoja dar papildomai įrengti 14 elektromobilių įkrovos stotelių šalia magistralinių kelių. Ministerija tikisi, kad tai paskatins gyventojus drąsiau rinktis elektrines transporto priemones ir taip prisidėti prie kovos su oro tarša ir klimato kaita.
Atsinaujinanti energija iš mėšlo
„Dabartiniu laikotarpiu viena iš didžiausių grėsmių žemės ūkio gyvybingumui gali būti klimato kaita, ji gali paversti niekais visas mūsų pastangas modernia technika našiai įdirbti laukus ir auginti gyvulius, nes ekstremalūs klimato reiškiniai grasins sunaikinti sukurtą gėrį. Vien tik žemės ūkis negalėtų išspręsti klimato kaitos uždavinio, tačiau be žemės ūkio indėlio taip pat nebus galima to padaryti“, – įsitikinęs Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis.
GRYNAS.lt jis informavo, kad Lietuvos gyvulininkystės ūkiai kiekvienais metais sėkmingai mažina ŠESD emisijas ir 2015 m., palyginti su 2014 m., emisijos šiame sektoriuje sumažėjo net 3 proc. Emisijų mažėjimas gyvulininkystės srityje vyko ne tik dėl to, kad mažėjo gyvulių skaičius, bet ir dėl to, kad įgyvendinamos mėšlo tvaraus naudojimo priemonės (mėšlidžių įrengimas ir biodujų jėgainių statyba).
Žemės ūkio ministerija sudarė sąlygas dideliems gyvulininkystės ūkiams, kiaulių kompleksams, paukštynams utilizuoti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus ir taip kurti papildomą pridėtinę ekonominę ir energetinę vertę. Tai leis kaimo vietovėse plėtoti elektros ir šilumos energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei gauti iš šios veiklos papildomų pajamų.
„Mažinant emisijas iš mėšlo ir gyvulininkystės, vienas iš veiksmingiausių būdų ir yra mėšlo panaudojimas biodujoms gaminti, o gauta proceso metu biomasė panaudojama dirvožemiui gerinti arba kompostui gaminti. Iš viso planuojama paremti 29 biodujų jėgainių statybos projektus, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra apie 20 MW“, – teigė Žemės ūkio ministerijos atstovas.
Nors Lietuvos žemės ūkiui suteikta galimybė iki 2020 m. didinti ŠESD emisijas 15 proc., palyginti su 2005 m., tačiau 2015 m. padidėjus ŠESD emisijoms iš dirvožemių net 6 proc., palyginti su 2014 m., žemės ūkis jau viršijo nustatytą emisijų kvotą net 300 000 tonų CO2e. „Emisijos iš dirvožemių augo dėl išsiplėtusių pasėlių plotų ir intensyvios bei netvarios gamybos technologijų taikymo grūdininkystės sektoriuje. Viliamės, kad grūdininkystės ūkiai, užbaigus 2018 m. mokslinių tyrimus, įsiklausys į rekomendacijas ir plačiau pradės taikyti tvaraus ir klimatui palankaus ūkininkavimo efektyviausias priemones“, – sakė Z. Medingis.
