Atgal į provinciją
Kaip pavyzdinį atvejį panagrinėkime vienos iš 60 Lietuvos savivaldybių centrą, kur šiuo metu gyvena nuo 15000 iki 20000 žmonių. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tikėtina, kad jūs šioje savivaldybėje uždirbate apie 150 eurų mažiau (nuo 750 eurų iki 600 eurų) nei Vilniuje. Jūsų antroji pusė – taip pat. Vadinasi, šeimos pajamos – maždaug 300 eurų mažesnės.
Tačiau, jeigu Vilniuje į darbą, darželį, mokyklą ir būrelius važinėjate vienu automobiliu ir kasdien įveikiate po 40 kilometrų, mėnesio sąnaudos kurui sudaro apie 100 eurų. Mažame miestelyje jūsų plieninis žirgas irgi nedykinės, tačiau kuro sąnaudos turėtų būti bent perpus mažesnės, nes į darbą, darželį, mokyklą ir būrelius vaikščiosite pėsčiomis arba važinėsite trumpiau. Sutaupome apie 50 eurų per mėnesį. Jūsų laiko, praleisto spūstyse (tų dviejų valandų, kurias galėtumėte miegoti, skaityti, lankstyti origamį, sportuoti ar susitikti su draugais) neįkainosime.
Buto nuoma Vilniuje brangi, bet mūsų nagrinėjamame miestelyje, deja, sunkiai rasite, ką išsinuomoti. Greičiausiai teks pasispausti ir įgyvendinti svajonę turėti savo būstą, savaip apstatyti jį IKEA baldais ir nukabinėti šeimos nuotraukomis ar briedžių ragais. Trijų kambarių apynaujis butas miestelyje parduodamas bent dvigubai pigiau nei Vilniuje (30000 eurų provincijoje ir 60000 eurų Pilaitėje). Jeigu imsite paskolą 20 metų, apytiksliai per mėnesį sumokėsite 125 eurais mažiau nei už butą Vilniuje (neskaičiuojant palūkanų). Bėda ta, kad naujų daugiabučių beveik nėra. Tačiau galite svajoti dar drąsiau ir statytis namą. Sklypų kainos nuo sostinės skiriasi kartais.
Kur dar sutaupysite? Kirpyklai, vaikų būreliams, savaitės ar mėnesio pietums restorane, pramogoms...
Galbūt dirbant Vilniuje jums mėnesio gale vis tiek liks šimtu eurų daugiau nei provincijoje, tačiau mažame miestelyje laukia nematerialūs privalumai. Švaresnė aplinka. Daugiau laiko sau ir šeimai. Toks pat greitas internetas mokymuisi, darbui ir pramogoms. Per maždaug valandą kelio pasiekiama viskas, ko nėra jūsų naujuosiuose namuose, bet yra artimiausiame didmiestyje. Privilegija be streso (kaip apšokti kamščius, kur prisiparkuoti, kaip sumokėti, ar uošvienė paėmė vaikus, rytoj vėl anksti keltis) nueiti į kultūros renginį. Taigi sprendimas yra jūsų. Net ir labai besistengdama valdžia negali jo pakeisti.
Pasiūlymai regionams
Kalbant rimtai, konstruodami naująją regioninę politiką Lietuvoje, siekiame sukoordinuoti visų ministerijų, savivaldybių, verslo ir bendruomenių veiksmus, atskirai žiūrėdami į kiekvieną Lietuvos apskritį ir savivaldybę ir siekdami gerinti gyvenimo, darbo, mokymosi sąlygas gyventojams. Ieškome būdų savivaldai suteikti daugiau motyvacijos ir galimybių gerinti verslo aplinką. Kuriame tikrą regionų valdžią, suteikdami kiekvienos apskrities regionų plėtros taryboms galių spręsti ne tik dėl ES lėšų investavimo, bet ir dėl kryptingos regiono plėtros, profesinio mokymo, užimtumo sąlygų, ligoninių tinklų, kultūros projektų. Įtraukiame į regionų valdymą verslą ir bendruomenes. Geriname infrastruktūros, finansavimo ir konsultacines sąlygas verslui ir raginame kurti darbo vietas ne tik didmiesčiuose. Apie tai kalbėsimės Regioninės politikos pavasario forume.
Kartu dirbdamos įvairios ministerijos parengė paketą, kuris turėtų sudominti galvojančius gyventi mažesniame miestelyje:
1. Pigiau įsikurti. Šiemet valstybė turėtų pasiūlyti lengvatines paskolas jaunoms šeimoms, įsigyjančioms arba besistatančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose ir ne kurortuose.
2. Malonu gyventi. Pasinaudodamos ES investicijomis, savivaldybės tvarko viešąją infrastruktūrą (parkus, aikštes, rekreacines zonas), kurioms sutvarkyti nuosavų lėšų neužtektų.
3. Gausėja darbo galimybių. ES investicijų dėka savivaldybės kuria verslui reikalingą infrastruktūrą (Marijampolėje, Visagine, Kupiškyje, Telšiuose, Raseiniuose, Pakruojyje, Kuršėnuose). Ūkio ministerija 2018 m. ketina ES investicijas verslui skirstyti kiekvienai apskričiai atskirai.
4. Daugiau pagalbos verslui. „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ plečia savo veiklą visoje Lietuvoje. Šių įstaigų sėkmė bus vertinama pagal tai, kaip sekasi verslui kiekviename regione. Regioniniam verslui atstovauja ir URM ambasadorė darbui su savivaldybėmis.
5. Gerėja mokymosi galimybės. Šiemet startuoja bandomasis neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimo mechanizmas (Tauragėje, Plungėje, Ukmergėje, Prienuose, Visagine, Utenoje). Profesinis mokslas bus pritaikytas kiekvieno regiono poreikiams.
6. Patogesnis susisiekimas. Iki 2020 m. bus išasfaltuota apie 1000 km valstybinės reikšmės žvyrkelių ir įsigyta 120 vnt. naujų ekologiškų viešojo transporto priemonių regionuose.
7. Vis dar sparčiausias internetas. Iki 2020 m. visi Lietuvos namų ūkiai turės galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu. Bus atnaujinta 1200 sparčiųjų interneto prieigų viešosiose bibliotekose. 67 bibliotekose bus ir specializuota robotikos įranga.
8. Greitesnė greitoji pagalba. 2018 m. gydymo įstaigoms nupirkti 144 greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Dar 38 numatoma įsigyti.
9. Kultūra eina į regionus. Nuo 2018 m. dalis Kultūros tarybos lėšų bus skirstomos apskrityse. Profesionalaus meno judumo programa užtikrins, kad profesionalūs teatrai vaidintų regionuose.
10. Daugiau informacijos apie galimybes regionuose. Šių metų pabaigoje mes iš tiesų pasiūlysime kiekvienam svarstančiam įrankį, leisiantį įvertinti ir palyginti kainas, darbo pasiūlymus, eiles ugdymo įstaigose ir kitus parametrus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. O kol kas visą informaciją apie galimybes Lietuvos regionuose rasite čia.
Atskiros savivaldybės taip pat kuria paketus ten gyvenantiems ir ketinantiems sugrįžti (nuo įvairiausių konsultacijų, iki kelių tūkstančių eurų verslo įrangai įsigyti).
Reikėtų daugiau paskatų? Turite gerų pasiūlymų ar konstruktyvios kritikos? Svarbiausias naujosios regioninės politikos principas – atvirumas. Rašykite regionai@vrm.lt. Dar turime laisvų vietų kovo 15–16 forume.