Antradienį po pateikimo projektui pritarta „už“ balsavus 99 Seimo nariams, dviem – „prieš“, dešimčiai susilaikius. Į parlamento salę kitam balsavimui pataisos grįš, kai bus apsvarstytos Seimo komitetuose.
Pataisos per apkaltą pašalintiems asmenims leistų kandidatuoti į Seimą praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo mandato panaikinimo ar pašalinimo iš pareigų, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat jos neatveria galimybės kandidatuoti į prezidentus.
Projektą pristatęs vienas iniciatorių konservatorius Jurgis Razma teigė, kad tai yra „minimaliai būtinos Konstitucijos pataisos“ įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą.
„Kviečiu pritarti projektui, elgtis racionaliai, nes tokios minimaliai būtinos pataisos gali surinkti reikiamą balsų daugumą“, – sakė J. Razma.
Draudimą būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku J. Razma aiškino tuo, kad pagal Konstituciją galimi atvejai, kai Seimo vadovai eitų prezidento pareigas.
„Pagal Konstituciją gali būti atvejų, kai prezidento pareigas gali tekti eiti Seimo pirmininkui ar jo pavaduotojui, todėl siūloma įrašyti, kad Seimo pirmininku ir pavaduotoju negali būti renkamas tas, kuris sulaužęs duotą priesaiką“, – sakė J. Razma.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prieš balsavimą paskelbė išeinanti iš salės – pačias pataisas sako prieštaraujant Konstitucijai ir esant „akių dūmimu“ pažeidimo procedūrą pradėjusiam Europos Tarybos Ministrų Kabinetui.
„Šitas siūlymas prieštarauja Konstitucijai, nes kaip gali Seimo nariai būti skirtingi, išrinkti ta pačia tvarka, nes žinome Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad visi Seimo nariai vienodi ir lygūs“, – teigė „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
„Tvarkiečiai“ kaip prieštaraujančią Konstitucijai įvardina nuostatą, kuri per apkaltą pašalintam ir į Seimą išrinktam asmeniui draustų eiti parlamento pirmininko ar vicepirmininko pareigas.
„Kadangi čia bandoma manipuliuoti ar apgaudinėti Ministrų tarybą, mes nedalyvausime šitame balsavime, išeisime iš salės. Tai yra gudravimas, apgaudinėjimas, ir jokių teisių nėra atstatymas. Priėmus šitą pataisą reikės kažkam kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris atsakys, kad pataisa prieštarauja Konstitucijai. Todėl visame šitame falše mes negalime dalyvauti“, – sakė „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Anksčiau frakcija išplatino pareiškimą, negalinti dalyvauti „nešvariose intrigose ir politinėse veidmainystėse“.
„Visa tai vertinu tik kaip tyčiojimąsi iš žmogaus. Tai yra daroma tik tam, kad Lietuva atsimuštų prieš Europos Tarybos Ministrų Kabinetą, neva yra vykdomas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, o realiai ir toliau liktų apribojimai“, – pareiškime cituojamas jos seniūnas Vytautas Kamblevičius.
„Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad pataisos „visiškai įgyvendina EŽTT sprendimą“.
„Esame valstybė, kuri linksniuojama kaip pažeidinėjanti žmogaus teises, ir to toleruoti negalima. Turi būti priimtas sprendimas, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Aš matau, kad tai yra sprendimas, visiškai įgyvendinanti EŽTT sprendimą, kalbant apie pažeidimus, kurie buvo valstybės padaryti jo atžvilgiu“, – teigė Vyriausybės vadovas.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.
Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seimas prieš trejetą metų bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet pritrūko balsų. Minimos pataisos būtų leidusios kandidatuoti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad per priėmimą už pataisas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus, su trijų mėnesių pertrauka.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
„Tvarkiečiai“ nebalsuos dėl pataisų
Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija pareiškė nedalyvausianti balsuojant dėl Konstitucijos pataisų, kurios per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą.
„Mes negalime dalyvauti tokiose nešvariose intrigose ir politinėse veidmainystėse. Visa tai vertinu tik kaip tyčiojimąsi iš žmogaus. Tai yra daroma tik tam, kad Lietuva atsimuštų prieš Europos Tarybos Ministrų Kabinetą, neva yra vykdomas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, o realiai ir toliau liktų apribojimai“, – frakcijos išplatintame pareiškime cituojamas jos seniūnas Vytautas Kamblevičius.
Opozicinių konservatorių ir liberalų dar praėjusią kadenciją parengtos pataisos per apkaltą pašalintam asmeniui leistų kandidatuoti į Seimą, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat pataisos neatveria galimybės kandidatuoti į prezidentus.
Premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad parems tokias opozicijos anksčiau inicijuotas pataisas.
„Yra EŽTT sprendimas, kurio mes nesugebam įgyvendinti, ir esame valstybė, kuri linksniuojama kaip pažeidinėjanti žmogaus teises, ir to toleruoti negalima. Turi būti priimtas sprendimas, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Aš matau, kad tai yra sprendimas, visiškai įgyvendinanti EŽTT sprendimą, kalbant apie pažeidimus, kurie buvo valstybės padaryti jo atžvilgiu“, – teigė Vyriausybės vadovas.