Į sveikatos priežiūros įstaigas neįmanoma patekti: eilės milžiniškos, pagalbos gauna tik pateptieji. Su žmonėmis elgiamasi klaikiai, maitina sveikatos priežiūros įstaigose tik sasyskomis. Ir kam dar jiems, tokiems sukčiams medikams, mokėti atlyginimus? Vargšė mūsų visuomenė. Taigi kur pažvelgsi, visai ne balta balta, o tik pilka ir net juoda, kaip mūsų lietuvių apranga ir nuotaikos. Tokią sveikatos apsaugos sistemą savo veikloje ir žiniasklaidoje su savo žurnalistų komanda piešia mūsų sveikatos politikos formuotojai. Todėl reikia rauti su šaknimis tuos senuosius sveikatos apsaugos vadovus ir viską metus, visas atskirų sričių politikas, didžiausiomis pajėgomis pirmiausia kovoti su korupcija, pasitelkiant nusikalstamos veikos imitacinius modelius.
Visuomenė, be abejo, tam pritars, nes kova už mūsų mokesčiais sumokėtų lėšų efektyvų panaudojimą yra šventas reikalas. Negalima nesutikti. Taigi strateginė sveikatos sistemos mūšio taktika yra puiki ir maskuojanti neveiklą kitose svarbiose sveikatos politikos srityse.
Bet gal pažvelkime giliau į tai, kas vyksta. Kyšiai, mažoji ir didžioji korupcija sveikatos sistemoje, žinoma, yra blogai ir su tuo reikia kovoti. Jei visuomenė mano, kad tai didžiausia bėda korupcijos žemėlapyje, žinoma, tai svarbu. Tik problema, kad kovoti reikia išmintingai ir teisėtomis priemonėmis, o ne tik gudriai. Be to, kovojant šioje srityje, negalima apleisti visų kitų svarbių, net gyvybes gelbstinčių medicinos sričių.
Panagrinėjus atidžiau, vis dėlto ryškėja dar didesnė mūsų strategų gudrybė. Jau nuo 2000 metų, kai sveikatos sistemos finansavimo augimo tempai pradėjo nekoreliuoti ir stipriai atsilikti nuo bendrojo vidaus produkto augimo tempų, Lietuvos sveikatos politika užsiimantys mokslininkai įspėjo, kad reikia tvarkyti sveikatos sistemos finansavimą. Sveikatos priežiūros įstaigos veikia toje pačioje Lietuvos rinkoje ir ekonomikoje, kaip ir kitos įmonės bei įstaigos. Jos perka vaistus, medicinos priemones ir įrangą, mitybos, valymo, ryšių paslaugas ir tai daro tomis pačiomis, ne mažesnėmis nei rinkos kainomis. Galų gale, moka darbuotojams atlyginimus, o ne minimalią algą. Laimei, Gydytojų sąjunga iškovojo atlygimų augimą nuo 2004 iki 2008 metų. Buvo įvestas fiksuotas, nors ir tas pats pagal dydį 9 proc. PSD mokestis. Tai kiek sustabdė sveikatos sistemos finansavimo atsilikimą nuo BVP ir, kartu su ES struktūrine parama, sveikatos sistemos aprūpinimas – bent jau įranga ir vaistais – pagerėjo.
Tačiau 2008 metais atėjo krizė ir prasidėjo sistemos darbuotojų skurdinimas, įvestas vadinamasis plaukiojantis balas, kuris reiškė, kad jei visi perka duoną už 1 eurą, sveikatos sistemoje ją turite nupirkti už 81 centą. Tie patys blogieji sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sumažino ir racionalizavo viską, ką galėjo, kad tik išlaikytų darbuotojus sistemoje, o pacientams nepablogėtų paslaugų prieinamumas ir kokybė. Įtempta situacija tęsėsi penkerius metus. Racionalus išteklių naudojimas visiems įaugo į kraują. Bet blogiausia, kad tai pagimdė mitą, jog sveikatos sistema veikia labai neracionaliai ir kam gi valdžiai tuomet investuoti į neracionaliai veikiančią sritį?
Susimažinkite, persitvarkykite ir tik tada prašykite pinigų. Tačiau visi besidomintys sveikatos sistemos vadyba supranta, kad įvairiems pertvarkymams niekada nebus galo, kad darydamas struktūrines reformas gali sutaupyti penketą procentų, bet jie akimirksniu persikelia į kasdien tobulėjančias technologijas senėjančioje visuomenėje su sparčiai augančiais poreikiais. Todėl visi pokyčiai galimi tik tvarkingai planuojant. Bet keitėsi vyriausieji sveikatos politikos formuotojai, pristatydavo savo vizijas, o sveikatos sistema taip ir liko skurdinama jau 15 metų. Todėl šiame skurde patogiau naudoti susipriešinimą gimdančią retoriką „skaldyk ir valdyk“, o ne rūpintis tiesiogine valdžios atsakomybe didinti finansavimą sveikatos sistemai.
O jo trūksta ne 4 ar 6 proc., kuriais kasmet padidėja PSDF biudžetas, bet viso trečdalio. Taigi šiame fone patogiau ieškoti kaltų dėl neracionalaus lėšų panaudojimo ir, neduok dieve, kelių šimtų nesužiūrėtų eurų. Kam neracionaliai lėšas naudojančioms ir kyšiais garsėjančioms įstaigoms dar reikia pinigų? Nenoriu ginti godžių ir nesąžiningų žmonių, tačiau priemonės, kuriomis stengiamasi uždangstyti savo pačių politinę atsakomybę už skurdų sveikatos sistemos finansavimą, yra akivaizdžios.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.