„Šiuo sprendimu Saeima parodė, kad tuo atveju, jeigu įstatymas netenkina, į jį galima nekreipti dėmesio. Tokie veiksmai nesuderinami su teisinės valstybės principais. Jeigu jau mes taip elgiamės, Saeima lygiai taip pat galėtų Korupcijos prevencijos biurą paraginti tyrimą dėl I. Rimševičiaus užbaigti per rekordinį laiką, pavyzdžiui, per tris mėnesius, ir rezultatas būtų toks pat“, – pareiškė advokatas.
Parlamento sprendimą jis pavadino tam tikru ženklu ir pranešimu visuomenei. S. Varpinis tikisi, kad „mąstanti dalis visuomenės“ sugebės atpažinti priešrinkiminį populizmą.
Advokatas taip pat pabrėžė, kad parlamento raginimas nekeičia I. Rimševičiaus sprendimo nesitraukti iš pareigų.
Latvijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino rezoliuciją, kurioje korupcija įtariamas centrinio banko vadovas I. Rimševičius raginamas atsistatydinti.
Už rezoliuciją balsavo 55 parlamentarai, balsavusiųjų prieš nebuvo, o du deputatai susilaikė. Dar 23 įstatymų leidėjai nedalyvavo balsavime.
Tačiau šis parlamento sprendimas nereiškia, kad I. Rimševičius neteko Latvijos banko vadovo posto, nes pagal galiojančius teisės aktus Saeima jį iš posto pašalinti gali tik jo paties prašymu arba tuo atveju, jeigu teismas jo atžvilgiu priimtų apkaltinamąjį nuosprendį.
Didelio kyšio reikalavimu ir paėmimu įtariamas I. Rimševičius yra pasiūlęs susitikti su parlamento frakcijų nariais ir atsakyti į jų klausimus dėl jam iškeltos bylos.
Latvijos banko vadovas I. Rimševičius, kuris įtariamas reikalavęs ir paėmęs mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšį, nusprendė nesitraukti iš savo pareigų ir tvirtina esąs nekaltas.
Tuo tarpu tyrimą atliekantis Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) jam uždraudė išvykti iš Latvijos ir vadovauti centriniam bankui.