Daug buvo kalbama apie švietimą. Taip, tai tiesa, bet švietime turi labai svarbią vietą užimti dorovinis – moralinis auklėjimas šeimose ir mokyklose, nes mus supanti aplinka dažnai vietoj švietimo auklėjimo srityje daro atvirkštinį (neigiamą) poveikį. Turiu omeny mūsų žiniasklaidą.
Save vadinančios žiūrimiausiomis televizijos, siekdamos didesnių reitingų, savo laidomis daro žalą auklėjimui. Juk švietėjiškų laidų beveik nėra. Nuolat rodomos tos pačios vadinamos „įžymybės“, nagrinėjamas jų gyvenimas. Jų skyrybos, jų vedybos ar šiaip suėjimai n kartų. Vargu ar šių „įžymybių“ moraliniu veidu, dorovę reiktų žavėtis. Žodis „seksualumas“ jau rėžia ausį, o kur mergaitės skaistumas, padorumas? Atrodo, kad tai jau atgyvena, senų bobučių išmonė. Brukami menkaverčiai pokalbiai. Tokioje atmosferoje auklėjamas mūsų jaunimas.
Nuolatos kalbama apie priekabiavimus, išprievartavimus (pagrįstus ar ne). Taip, visais laikais tokių niekšybių pasitaikydavo ir dabar jų netrūksta, bet didžiausia problema slypi auklėjime šeimose, mokyklose, žiniasklaidoje. Besaikis internetas daro didžiulę žalą. Jaunimas nori viską greit patirti: rūkyti, svaigintis, mylėtis ir t. t. Mano laikais 12 metų mergaitė dar supratimo neturėjo apie lytinį gyvenimą, o dabar gimdo. Mūsų tėvai visai kitaip mus auklėjo. Pagrindinis dalykas buvo mergaitės skaistybė, dorovė, pagarba vyresniems. Gerai tai ar blogai? Sutinku, kad laikai keičiasi, informacija visais kanalais pasiekia mūsų vaikus. Reikia apie viską anksčiau kalbėti su jaunimu, kuris greičiau bręsta.
Pradžių pradžia turi būti šeima ir mokykla. Labai daug dėmesio skiriame mūsų vaikų teisėms, o kur jų pareigos? Tėvai suvaržyti įvairiais draudimais, lyg normalūs tėvai savo vaikams norėtų pakenkti, palaikydami drausmę. Mokytojai taip pat turi taikstytis su visokiais drausmės pažeidėjais. Kiekvienas normalus tėvas ar mokytojas savo auklėtinį nori matyti ir išauginti padoriu žmogumi. Mokyklose turėtų būti įvesti drausmės ir elgesio pažymiai, kaip buvo mūsų laikais. Nieko blogo tame nematau, o jaunimą sudrausmintų, verstų pagalvoti apie ateitį. Nes dabar dauguma žino tik teises, o ne pareigas.
Vėl grįžtu prie televizijos laidų. Kodėl kapstomos tik visokios niekšybės, menkavertės sensacijos? Argi nėra gražių pavyzdžių moralių šeimų, kurios būtų pavyzdžiu visiems. Tikrai turime ką parodyti. Juk kiek nuostabių, talentingų žmonių garsina mūsų šalį visame pasaulyje. Turime gražaus, gabaus jaunimo. Tai parodė ir mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai. Kaip gera širdžiai, miela akiai žiūrėti į tuos jaunus žmones, žengiančius su trispalvėmis mūsų miestų, miestelių gatvėmis. Juk jų rankose mūsų ateitis. Mums teko garbė gyventi pirmame šimtmetyje, kovoti už laisvę ir teises, o antras šimtmetis priklauso mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams.
Padėkime jiems, sutelkime visą dėmesį į patriotinį (ko labai trūksta), dorovinį auklėjimą. Gražiais pavyzdžiais, kultūringu elgesiu, savitarpio pagarba ir meile, senolių išmintim grįskim kelius ateitin.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.