DELFI redakciją pasiekė STT adresuotas raštas, kuriame vardijami „masinio darbuotojų atleidimo proceso pažeidimai“, tarnybos prašoma juos įvertinti, nustatyti, ar laikomasi įstatymų.
STT atstovė Renata Endružytė patvirtino, kad tarnyboje yra gauta informacija, susijusi su situacija Finansų ministerijoje.
Savo ruožtu R. Rekašiūtė-Balsienė aiškino, kad nuo pat pertvarkos pradžios apie visus jos žingsnius maksimaliai skaidriai ir reguliariai komunikavo tiek organizacijos viduje, tiek išorėje.
Darbuotojų sumažėjo penktadaliu
Kovo 1 dieną ministerija išplatino pranešimą, kuriame paskelbė apie užbaigtą pertvarką.
„Siekiant veiklos efektyvumo didinimo, buvo peržiūrėta visų skyrių ir departamentų veikla ir funkcijos, pertvarkyta ministerijos struktūra, atsisakyta dalies pareigybių, sukurtos naujos, atitinkančios strateginius tikslus.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, procesas, kaip ir visose organizacijose pokyčių metu, nebuvo lengvas. Ypač, kai tai susiję su konkrečiais žmonėmis, atsisveikinimu su kai kuriais iš jų“, – rašoma jame.
Pranešime dar nurodoma, kad pradėjus darbą finansų ministrui V. Šapokai, 2016 gruodžio 13 dieną, ministerijoje dirbo 432 darbuotojai, o kovo 1 dieną ministerijoje dirbo 20 proc. mažiau – 343 darbuotojai.
Vasario 28 dieną susirūpinimą pertvarka Finansų ministerijoje parodė Seimo narys Mykolas Majauskas. V. Šapokai adresuotame kreipimesi jis teiravosi, kaip bus užtikrinti institucijos pajėgumai pereinamuoju laikotarpiu, kol vyks pertvarka ministerijoje.
„Finansų ministerija visuomet pasižymėjo stipriais instituciniais pajėgumais ir kompetencija, kurios reikalauja politikos sričių, už kurias ši institucija atsakinga, įvairovė. Tačiau situacija, kuomet reikšmingai sumažėjo darbuotojų, atrodo pavojingai, turint mintyje ministerijos vaidmenį Europos Sąjungos lėšų administravimo sistemoje.
Juolab, kad būtent šiais metais Vyriausybė suplanavo įgyvendinti didelį ES lėšomis finansuojamų projektų skaičių, todėl nepakankamos pajėgos Finansų ministerijoje gali reikšti didelę riziką, jog ES lėšos nebus panaudotos tikslingai ir laiku. Toks Finansų ministerijos pajėgumų susilpnėjimas kritiniu metu kelia susirūpinimą“, – pranešime cituojamas M. Majauskas.
Atsakė į kaltinimus
STT išsiųstame rašte kalbama apie tai, kad ministerijos dokumentų valdymo sistemoje neskelbiami ministro įsakymų dėl naujų pareigybių sąrašų, departamentų nuostatų ir pareigybių aprašymo tvirtinimo priedai. Taip pat teigiama, kad jie gali būti klastojami.
R. Rekašiūtė-Balsienė DELFI tvirtino, kad pareigybių aprašymai kaip tik šiuo metu „keliami į sistemą“.
„Reorganizacija baigėsi tik praėjusią savaitę, per dieną ministerija „sukelia į sistemą“ po kelis šimtus dokumentų. Su popieriniu pareigybių aprašymo variantu gali susipažinti bet kuris darbuotojas. Galimybių keisti turinį nėra“, – sakė ji.
Ministerijos vadovybė dar kaltinama tuo, kad nenustatė darbuotojų atleidimo kriterijų, darbuotojams nėra sudaroma galimybė apsiginti ir jiems nepaaiškinama, kokių kriterijų jie neatitinka.
Dar teigiama, kad apie savo atleidimą darbuotojai sužino atleidimo dieną, o tarp atleidžiamųjų yra tokių, kuriems iki pensijos likę vos keleri metai.
„Žmonės, kurių pareigybes palietė reforma – kaip reikalauja įstatymai, buvo įspėti apie pareigybės panaikinimą prieš 2–4 mėnesius. Tiems darbuotojams, kuriems buvo išdalinti lapeliai, buvo siūlomos įvairios pozicijos viduje.
Tie, kurie neatitiko specialių reikalavimų naujoms pareigybėms arba neišreiškė noro dalyvauti vidiniuose konkursuose – pasiūlymų nesulaukė. Apie laisvas pareigybes aktyviai skelbėme ir viešai, ir siuntėme žinutes, su detaliais pareigybių aprašymais darbuotojams. Atleistiems darbuotojams mokamos jiems priklausančios išeitinės išmokos, taip pat jų kandidatūros pusę metų bus valstybės tarnautojų rezerve, kur jiems gali būti siūlomos įvairios pozicijos valstybės tarnyboje.
Amžiaus kriterijus (o tai reiškia ir likę metai iki pensijos) nebuvo ir net įstatymiškai negali būti esminis pasirinkimo kriterijus“, – dėstė R. Rekašiūtė-Balsienė.
Rašte STT dar kalbama apie tai, kad konkursas į ministerijos finansų politikos departamento vadovo postą gali būti fiktyvus – esą nugalėtojas žinomas iš anksto.
Finansų ministro patarėja patvirtino, kad konkursas į šią poziciją vyksta, bet tai daroma įstatymo numatyta tvarka.
„Jame gali dalyvauti visi norintys. Konkursą vykdo Valstybės tarnybos departamentas“, – sakė ji.
R. Rekašiūtė-Balsienė dar pridūrė: „Daug kas nori reorganizuoti valstybinį sektorių, bet ne visi drįsta. Taip, tai susiję su žmonių atleidimu, emocijomis, kai kurių neišsipildžiusiais lūkesčiais“.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Finansų ministerijoje 2018 metų sausį siekė 1400,51 euro „ant popieriaus“. Tai yra 122,12 euro daugiau nei 2017 metų vasarį.
Papildyta: Po straipsnio publikavimo su DELFI susisiekė Valstybės tarnybos departamento vyriausioji specialistė Lina Biekštaitė, kuri nurodė, kad VTD neorganizuoja konkurso į Finansų ministerijos finansų politikos departamento vadovo postą.
„Departamente vyksta tik aukščiausio lygio vadovų – įstaigų vadovų, ministerijų kanclerių – konkursai. Tik informacija apie organizuojamus konkursus skelbiama valstybės tarnybos portale“, – sakė ji.
