Tokie pagrindiniai iššūkiai Lietuvai įvardijami Europos Komisijos (EK) pristatytoje 2017 m. Lietuvos ekonomikos iššūkių analizėje. Joje visapusiškai išanalizuoti šalių ekonomikos iššūkiai.
Anot EK atstovybės Lietuvoje, tai vienas iš svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, po kurio, atsižvelgiant į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Tokias ataskaitas EK pristatė kiekvienai ES valstybei narei.
„Tai vienas išsamiausių analitinių dokumentų apie Lietuvos ekonominę padėtį. Tarsi rentgenas. Visgi tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, rekomendacijos, kuriomis galima pasinaudoti rengiant reformas“, - sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Pasak A. Pranckevičiaus, ataskaita daug šviesesnė nei pernai metų.
„Vis dėlto Europoje pernai metai buvo geriausi metai nuo 2008-ųjų. Drastiškai mažėjo nedarbas. Lietuvoje taip pat nedarbas krito iki lygmens, buvusio prieš globalią finansų krizę. Eksportai didėja“, - komentavo A. Pranckevičius.
Deja, skurdas, nelygybė ir atskirtis Lietuvoje lieka viena didžiausių Europoje, pažymėjo EK atstovybės vadovas.
Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega pritarė, kad skurdo ir atskirties lygmuo lieka didžiausiu skauduliu.
„Sumažėjo žmonių, kuriems gresia skurdas, ir tų, kurie patiria didelį nepriteklių. Pirmą kartą nuo 2008 m. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, padaryta kitų žingsnių. Šios reformos leis šiek tiek sumažinti nelygybę, bet problema yra gili. Reikia daugiau priemonių, kurios padėtų gerinti padėtį“, - kalbėjo M. Vaščega.
Pasak jo, mažėjantis darbingų gyventojų skaičius yra didelis iššūkis - reikia galvoti, kaip įtraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių, kurie dabar į ją dėl kažkokių priežasčių nepatenka, didinti suaugusiųjų švietimo prieinamumą.
„Atsirandant spaudimui darbo rinkoje, trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimai augs. Todėl svarbu didinti darbo našumą. Tai savo ruožtu mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą. Dėl to reikia didinti investicijas, gerinti sąlygas inovacijoms“, - vardijo M. Vaščega.
ES pateiktoje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad pernai ekonomikos augimas įgavo pagreitį ir pasiekė 3,8 proc., užimtumas pasiekė rekordines aukštumas, nedarbas toliau mažėja. Manoma, kad šiemet ir kitąmet ekonomikos augimas tęsis ir atitinkamai sieks 2,9 ir 2,6 proc.
Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva siekia, jog teigiamą ekonominį poveikį pajustų visi, ir ėmėsi stiprinti socialinės apsaugos sistemą, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis.
„Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, bet darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu bei tvarkyti švietimo sektorių“, - teigiama ataskaitoje.
Neigiamas demografines tendencijas lemia didelė emigracija, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai, rašoma ataskaitoje.
EK vertinimu, didžiausi iššūkiai Lietuvai išlieka užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.
Skurdą mažinti siūlo ir didinant išmokas, ir pasitelkiant mokesčius
Lietuvoje nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Tai yra riboto mokesčių sistemos progresyvumo, didelių žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumų ir neadekvačios išmokų sistemos padarinys, vardijama Europos Komisijos (EK) parengtoje Lietuvos ekonominės padėties ataskaitoje.
Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje skurdo lygis, ypač pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, bedarbių ir vienišų tėvų, vis dar gerokai viršija ES vidurkį. Bendros išlaidos socialinei apsaugai yra nedidelės, palyginti su kitomis ES šalimis, o mažos mokestinės pajamos riboja finansinius išteklius, kurie galėtų būti skirti tvaresnėms reformoms. Didelę nelygybę ir prastą mažas pajamas gaunančių asmenų padėtį taip pat lemia silpnos profesinės sąjungos bei didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas darbo rinkoje.
M. Vaščega Eltai sakė, kad šios EK įžvalgos nebūtinai tiesiogiai reiškia, kad Lietuvoje reikėtų didinti socialines išmokas, ir tai išspręstų skurdo ir atskirties problemas.
„Visada galime žiūrėti, kaip daro kitos šalys, kas jose pasiteisino, kas - ne. Vieno aiškaus atsakymo nėra, bet gali būti priemonių paketas, kuris gali padėti. Visų pirma tai priemonės, susijusios su mokesčių politika. Jose gali būti užprogramuotas skurdo ir atskirties mažinimas, kaip, pavyzdžiui, didinant neapmokestinamų pajamų dydį“, - sakė M. Vaščega.
Kitas sprendimas, pasak EK atstovybės pareigūno, yra didinti socialines išmokas.
„Tam reikalingas biudžetas, reikia ieškoti, kaip subalansuoti sistemą. Niekada negalima pamiršti ir apie tai, kad pati socialinė sistema turi išlaikyti iniciatyvas bedarbiams grįžti į darbo rinką“, - Eltai sakė M. Vaščega.
ELTA primena, kad trečiadienį pristatyta EK 2017 m. Lietuvos ekonomikos iššūkių analizė. Joje visapusiškai išanalizuoti šalių ekonomikos iššūkiai.
Anot EK atstovybės Lietuvoje, tai vienas iš svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, po kurio, atsižvelgiant į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Tokias ataskaitas EK pristatė kiekvienai ES valstybei narei.
