Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad procesas nebus staigus ir neturėtų didinti elektros kainų, o jei taip atsitiktų, sprendimai būtų peržiūrėti. Kai kurie parlamentarai kritikuoja planus ir sako, jog tai neabejotinai sukels kainų šuolį, o Kainų komisijos pirmininkė teigia, jog esama kitų įrankių suvaldyti kainas.
„Mes matome būtinybę atsisakyti kainų reguliavimo buitiniams vartotojams“, – šią savaitę Seimo Energetikos komisijoje pareiškė ministras. Parlamentarams jis pristatė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos dalį.
„Konkrečios datos šiandien dar nenoriu pasakyti, ji priklausys ir nuo diskusijos su rinkos dalyviais, bet tai turėtų įvykti iki 2020 metų“, – po posėdžio sakė Ž. Vaičiūnas.
„Jeigu matysime, kad iki 2020 metų sprendimas kelia daugiau grėsmių negu naudų, be abejo, sprendimą bus galima peržiūrėti. Mūsų yra politinis įsipareigojimas tos rinkos, kurioje dalyvaujame, atžvilgiu, bet teisine prasme nėra niekur išrašytas“, – pabrėžė ministras.
Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įsitikinęs, kad monopolijos sąlygomis „atsisakymas reguliuoti mažmenines kainas – tiesus kelias į kainų kilimą“.
„Rinkose, kur yra stipri konkurencija, liberalizavimas normalu būtų. Bet rinkoje, kur konkurencijos nėra, o viena įmonė („Energijos skirstymo operatoriaus“ – BNS) valdo viską (...) panašu, kad gali būti kainų kilimas“, – komisijoje prognozavo parlamentaras.
Ž. Vaičiūnas tvirtino, kad išvengti kainų šuolio padės „tinkamas pasirengimas“ permainoms. Pasak jo, planuojamas radikalus posūkis rinkoje vyks pamažu.
„Taip, buvo kainų kilimai kaimyninėse valstybėse – Estijoje, Latvijoje, turime tinkamą progą jų pamokas išmokti ir padaryti taip, kad pirma, kaina vartotojams nedidėtų, o antra, kad tai atneštų naujų galimybių – patiems vartotojams rinktis ir kad tai būtų veikianti sistema, nes vienas dalykas – pasidėti varnelę ar pliusiuką, kad liberalizavimą įgyvendinome, kitas – kad tai duotų normalų efektą, t.y., kad vartotojai, kurie keičia tiekėjus, kad jų procentas būtų pakankamai didelis“, – tvirtino ministras.
Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė irgi kritikuoja numatytą laipsnišką reguliavimo atsisakymą: „Tas palaipsnis reiškia nieko. Arba mes apsisprendžiam, kad valstybė kainų nebereguliuoja nuo tam tikros datos... Tai būtų labai aiškus ženklas ir valstybės institucijoms, ir operatoriui.“
Ji priminė rinkos reguliuotojo įrankį, kuriuo galima suvaldyti situaciją dėl kainų kilimo – didelę įtaką turinčiai įmonei galima nustatyti įpareigojimus, kad kaina būtų pagrįsta sąnaudomis, ir papildomai įtvirtinama pelno marža. Pasak jos, ši praktika taikoma telekomunikacijų rinkoje.
„Mes irgi galvojame apie tai, nes, kai yra tik konkurencija atveriama, vienas didžiausias tiekėjas turi didžiausią įtaką“, – sakė Kainų komisijos vadovė.
Ž. Vaičiūnas pranešė, kad per porą mėnesių ketinama parengti elektros rinkos liberalizavimo dokumentus ir juos pateikti rinkos dalyvių svarstymui.
„Tada pamatysime, kokie didžiausi iššūkiai tiek patiems rinkos dalyviams, tiek vartotojus ginančioms asociacijoms“, – tikino jis.
Nebereguliuoti elektros kainų vartotojams Lietuva yra įsipareigojusi Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano (BEMIP) formate.
„Mūsų politinis įsipareigojimas yra 2020 metai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Apie visišką elektros rinkos liberalizavimą kalbama maždaug nuo 2010-ųjų. Nepriklausomi tiekėjai nuolat siūlo leisti gyventojams patiems pasirinkti, iš ko pirkti elektrą.
Dabar buitiniai vartotojais elektrą perka iš ESO, o ši kainą derina su Kainų komisija. Verslas jau nuo 2010 metų elektrą perka rinkoje, o jos kainos nebereguliuojamos nuo 2013 metų, Komisijai nustatant tik infrastruktūros mokestį, o elektros kaina priklauso nuo rinkos ir atskirų tiekėjų kainodaros.