Apie tai kalbėta antradienį spaudos konferencijoje, kai buvo pristatomi gyventojų pajamų pokyčiai 2017 m. pabaigoje.
„Sodros“ apžvalgoje teigiama, kad vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį augo 8,6 proc.: nuo 767 eurų iki 833.
„Įplaukos į „Sodrą“ šiuo periodu buvo dar spartesnės nei vidutinių pajamų, nes didėjo apdraustųjų skaičius. Žinoma, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, reikia galvoti, kaip sudaryti sąlygas dirbti vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl demografinių tendencijų šie pokyčiai laikini“, - sake J. Varanauskienė.
Apžvalgoje teigiama, kad rekordiškai susitraukė minimalios ir mažesnės algos gavėjų gretos - atitinkamai nuo 7 iki 2,9 proc. ir nuo 16,6 iki 13,4 proc.
Bendrai minimalią ir mažesnę mėnesio algą gaunančių dirbančiųjų skaičius per metus susitraukė nuo 24,4 proc. 2017 m. pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje. Mažų pajamų gavėjų dalis sparčiau mažėjo tarp kvalifikuotų darbuotojų.
„Jie nebuvo atleisti. Jų pajamos padidėjo ir jie perėjo į kitą pajamų grupę. Tokiam sparčiam rezultatui turėjo įtakos bendras ekonomikos augimas, instituciniai veiksniai - išsiųsti „Sodros“ vyšniniai vokai, kurie įspėjo gyventojus, ir vadinamosios „Sodros“ grindys“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
„Sodros“ duomenimis, didesnes algas gavo gyvenantys didžiuosiuose miestuose ir dirbantys didžiuosiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse. Iš viso beveik 60 tūkst. mažų pajamų gavėjų atlyginimas padidėjo daugiau negu 100 eurų.
Vis dėlto skirtumai regionuose išlieka dideli. Vidutinės pajamos tarp savivaldybių skiriasi net iki beveik dviejų kartų.
