Retai jas girdime ar matome vien dėl to, kad jos yra naktiniai paukščiai. Tačiau jau vasario pabaigoje galima išgirsti pirmuosius naminių pelėdų, žvirblinių pelėdų ir kitų pelėdinių paukščių balsus. Ne išimtis – ir Lietuvos zoologijos sodo didysis apuokas.
Didysis apuokas yra didžiausias pelėdinių paukščių atstovas Europoje. Kūno ilgis gali siekti 71 cm, atstumas tarp sparnų – 2 metrus. Su juo susidurti gamtoje yra gana sunku. 2007 metais Lietuvoje buvo ne daugiau nei 10 perinčių porų. 2011 metais Lietuvos zoologijos sodas kartu su dar 3 veisėjais dalyvavo apuokų populiacijos Lietuvoje atkūrimo programoje. Iki 2012 metų pabaigos į laisvę buvo paleisti dar 25 apuokai. Manoma, kad šiuo metu visoje Lietuvoje gali perėti iki 20 porų. Didysis apuokas yra vienas iš pirmųjų gyvūnų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Didžiąją apuoko mitybos dalį sudaro peliniai graužikai. Per vieną naktį jis gali sumedžioti apie 15 graužikų, todėl labai pasitarnauja reguliuodamas graužikų populiaciją. Tik retkarčiais gali pasikėsinti į didesnį grobį, pavyzdžiui, į stirnos jauniklius. Pasitaiko ir įdomių pasakojimų apie apuokus. Dzūkijoje galite išgirsti istorijų, kad apuokas išnešė viso kaimo šunis ir kates. Arba, kaip šeimininkas vijo apuoką, kuris bandė nusinešti prie grandinės pririštą šunį. Kiek čia tiesos, sunku pasakyti, bet didžiajam apuokui tikriausiai nėra skirtumo, ar tai jūsų mylimas augintinis, ar laukinis kiškis: svarbiausia – išsimaitinti.
Ankstyvą pavasarį prasideda šių paukščių poravimosi metas. Jei turite noro ir laiko, galite nuvažiuoti arčiau gūdesnio miško ir naktį pabandyti pasiklausyti, gal pavyks išgirsti žemo tono ūbavimą. Garsas nors ir žemo tono, bet stiprus, ir giedrą naktį toli girdimas. Taip apuoko patinėlis sako, kad čia jo teritorija ir kad jis norėtų susipažinti su patele. O gal kartais pavyks išgirsti ir duetą – ūbaujant patinėlį kartu su patele.
Plėšrūnai, elektros laidai, automobiliai, trikdymas, buveinių naikinimas – visa tai kelia grėsmę apuokų gerovei. Lietuvos plėšrūnai (lapės, mangutai, vilkai, lūšys, kiauniniai žvėrys) suaugusiam apuokui gal ir nelabai baisūs, bet jaunikliams jie kelia didelę grėsmę. Pabaidžius suaugusius apuokus iš lizdo (jis paprastai būna ne aukštai medžiuose, o ant žemės), jaunikliams greit gali pakenkti krankliai, kiaušiniais pasmaguriauti neatsisako ir šernai. Elektros laidai šiems paukščiams neretai virsta mirtinais spąstais, o apakinti žibintų šviesos apuokai retkarčiais tampa įvairių transporto priemonių aukomis. Trikdymas ir buveinių naikinimas mažina apuokams veistis patrauklių plotų skaičių, todėl laukinėje gamtoje susilaukti jauniklių darosi vis sunkiau.
Didysis apuokas – didžiulis ir nuostabus paukštis. Lietuvos zoologijos sodas džiaugiasi galėdamas savo lankytojams parodyti šiuos didingus paukščius. Galbūt apsilankius pavyks išgirsti ūbaujančius pavasario pranašus?
