„Viktoras Janukovyčius pateiks naujų faktų, įrodančių dabartinės Ukrainos valdžios atstovų vaidmenį, prisidedant prie Maidane susirinkusių protestuotojų sušaudymo, ir papasakos apie Kijevo vadovybės inicijuotą teisminį procesą“, – nurodoma spaudos konferencijos anonse.
UNIAN korespondentas Maskvoje pranešė, kad įėjimas į salę, kur vyksta spaudos konferencija, saugomas itin akylai – reikia net du kartus pereiti metalo detektoriaus patikrą.
Į salę, kurioje vyksta spaudos konferencija, žurnalistai įleidžiami tik praėję du metalo detektorius.
Ukrainos informacinės agentūros UNIAN korespondentas Rusijoje informavo, kad prie valstybinės Rusijos agentūros TASS būstinės privažiavo policijos lydimas ne mažiau kaip trijų automobilių kortežas.
Į spaudos konferencijos salę įeiti leidžiama tik po dviejų patikrinimų – praėjus net du metalo detektorius.
Žurnalistams neleidžiama įsinešti jokių skysčių. Į pirmą V. Janukovyčiaus spaudos konferenciją Maskvoje atvyko kelios dešimtys žurnalistų iš Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių.
„Ukrainoje, neišskiriant nė teismų, tvyro tikras chaosas. Tokios situacijos Ukrainoje niekada nėra buvę. Masiškai žudomi žurnalistai, stengiamasi nutildyti visus oponentus, nenorima girdėti nieko, išskyrus save pačius. Žmonės skursta, gyventi darosi vis sunkiau, pensijos apgailėtinos. Dar mano laikais algos siekė 400 dolerių (329 eurus), o dabar tesiekia 170 dolerių (140 eurų)“, – pareiškė 2014 metais į Rusiją pabėgęs buvęs Ukrainos prezidentas.
Į pokalbį įsijungė jo advokatas Vitalijus Serdiukas. Jis užsiminė apie tam tikrą „slapą susitarimą neprileisti V. Janukovyčiaus prie teisminių procesų, kuriuose jis figūruoja kaip kaltinamasis“.
Žurnalistės paklaustas, iš kokių lėšų jis šiuo metu gyvena, šis pasiūlė jo pinigų neskaičiuoti. Esą jis dabar galvoja tik apie Ukrainos žmones.
„Man niekas nepavydi. Pinigų bankuose neturiu. Nebuvo jokių pinigų. Turiu šeimą ir sūnų – jauną ir sveiką. Man sunku ir skaudu, noriu, kad Ukrainos žmonės liautųsi kentėję“, – tikino V. Janukovyčius.
„Ar žinote, kad vasario 20 d. Rusija ėmėsi Krymo užgrobimo operacijos. Ko siekėte, kai kovo 1 d. prašėte V. Putino įvesti karius į Ukrainą? Kad jis atkovotų jums Ukrainą, o jūs už tai sumokėtumėte Krymu?“ – paklausė ukrainiečių agentūros UNIAN žurnalistas Romanas Cimbaliukas.
Atsakydamas į klausimą V. Janukovyčius prabilo apie 2014 m. vasario 21 d. pasirašytus „taikaus sureguliavimo susitarimus“.
Jų aptarimas esą buvo pradėtas vasario 20 d. maždaug 16.00 val. vietos laiku ir tęsėsi ištisą naktį, iki pat vasario 21 d. 8.00 val. ryto.
„Tada buvo pasirašytas dokumentas, tačiau tą pačią dieną opozicija pažeidė susitarimą“, – sakė V. Janukovyčius.
Tada jis papasakojo, kaip teko sprukti naudojantis iš anksto numatytu maršrutu iš Donecko į Krymą.
Pasak jo, jokios informacijos apie Krymo užgrobimą nebuvo gauta nei iš kariškių, nei iš specialiųjų tarnybų, nei iš vietos valdžios.
„Esu įsitikinęs, kad visa tai – pasiteisinti bandančios dabartinės valdžios pramanai“, – sakė jis.
Anot V. Janukovyčiaus, kalbėdamasis su Krymo gyventojais jis suprato, kad šie nori, jog Rusija juos apgintų.
V. Janukovyčius pareiškė, kad kreipdamasis į Rusijos prezidentą prašė apsvarstyti galimybę inicijuoti Kryme „policijos reguliuojamą taikdarišką misiją“.
„Raštu kreipiausi į V. Putiną. Kaip kreipimosi pagrindą nurodžiau susitarimą dėl draugiškų Rusijos ir Ukrainos santykių ir tarpusavio pagalbos teikimo. Siūliau surengti konsultacijas, taip pat įvesti taikdariškas policijos pajėgas“, – sakė V. Janukovyčius.
Jis taip pat pridūrė, kad V. Putinui adresuotame laiške buvo pateikęs ir dar vieną prašymą, būtent – informuoti pasaulio bendruomenę apie tai, kas įvyko Ukrainoje.
Žiniasklaidoje anksčiau buvo paskelbtas laiškas, kuriuo pabėgęs buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius kreipėsi į Rusijos vadovą V. Putiną su prašymu įvesti į Ukrainą karines pajėgas.
DELFI primena, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka procese dėl tėvynės išdavimo vasario 21 d. liudijo prieš savo pirmtaką Viktorą Janukovyčių.
„Aš pats mačiau Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karius“, - pareiškė jis Kijeve. Rusijos kareiviai 2014 metais po vasario 20-osios be Ukrainos leidimo buvo permesti į Krymo pusiasalį.
„Tai galima pavadinti agresija ir neteisėta aneksija“, - sakė P. Porošenka.
Jis kalbėjo vaizdo ryšiu kaip kaltintojų liudytojas. Šie kaltina V. Janukovyčių įteisinus Krymo pusiasalio aneksiją.
Pagrindinis kaltinimas V. Janukovyčiui yra 2014 metais JT Saugumo Taryboje perskaitytas jo laiškas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu nusiųsti dalinius „teisėtai tvarkai atkurti“.
Šis laiškas pasitarnavo Maskvai kaip dalinių operacijos ir vėliau įvykdytos Krymo aneksijos legitimacija, teigia kaltintojai. V. Janukovyčius nuo jo nuvertimo 2014 metų vasarį gyvena Rusijoje.