Pietų Korėjos nacionalinė asamblėja pribloškiančia balsų dauguma patvirtino įstatymą, kuris darbo savaitės valandų skaičių nuo 68 sumažino iki 52. Šis įstatymas įsigalios liepos mėnesį ir pirmiausia bus taikomas stambioms bendrovėms, o vėliau jo turės laikytis ir mažesnės įmonės.
Sumažinti darbo savaitės valandų skaičių buvo šalies prezidento Moon Jae Ino pažadas. Šiais metais jis taip pat 16 proc. padidino minimalų atlyginimą.
Šis įstatymas sulaukė verslo atstovų pasipriešinimo, bet buvo regimas kaip būtinybė, kad šalyje pagerėtų gyvenimo standartai, atsirastų daugiau darbo vietų ir padidėtų produktyvumas. Juo taip pat siekiama paskatinti šalyje gimstamumą, kuris pernai smuko iki rekordinių žemumų.
9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose suklestėjus Pietų Korėjos ekonomikai, įsivyravo darboholiškumo kultūra ir gimstamumas pradėjo mažėti. Lyčių lygybės ir šeimos ministrė Chung Hyun Back šalies darbo savaitės valandas yra pavadinusi „nežmoniškai ilgomis“ ir teigė, kad jos yra sparčiai senstančios Pietų Korėjos visuomenės veiksnys.
Pietų Korėjos darbo savaitės valandos yra vienos ilgiausių besivystančiame pasaulyje: už pietų korėjiečius daugiau dirba tik Meksikos darbuotojai, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys. Šiai išvystytų ekonomikų grupei nepriklauso tokios šalys kaip Kinija ir Indija, o besivystančiose šalyse žmonės paprastai dirba ilgiau.
Tačiau Pietų Korėjos gyventojai vis tiek per metus dirba 400 valandų daugiau negu darbuotojai Didžiojoje Britanijoje ar Australijoje, o tai sudaro 10 papildomų standartinių darbo savaičių.
Naująją Pietų Korėjos darbo savaitę sudarys 40 darbo valandų ir 12 valandų viršvalandžių. Kad išlaikytų tą patį gamybos lygį, verslui teks papildomai per metus įdėti maždaug 11 mlrd. dolerių, teigia Korėjos ekonomikos tyrimų institutas.
Naujasis įstatymas taip pat sumažino verslo sričių, kurioms taikomos mokestinės lengvatos, skaičių nuo 26 iki penkių, įskaitant transportą ir sveikatos apsaugą. Asmenys, neturintys 18 metų, galės dirbti tik 35 valandas per savaitę, o ne 40, kaip buvo anksčiau. Tai reiškia, kad jų darbo valandos prilygs tipiškai Prancūzijos darbo savaitei.
