Nuo kovo 1 d. Latvijoje gerokai išaugs alkoholinių gėrimų kainos. Butelis stipraus (nuo 40 laipsnių) alkoholio turėtų pabrangti 1,5 euro, vyno – 15 centų, o skardinė alaus – 10 centų.
Už vidutinio stiprumo (15–22 laipsnių) gėrimus latviams teks mokėti 25 centais daugiau – tiek pabrangs į 0,75 litro talpos tarą supilstytas kiekis. Latvijos vyriausybei sumanius pasipelnyti iš akcizo mokesčio padidinimo, daugelis šalies gyventojų bando būti ekonomiški.
Nors alkoholio atsargas kaupia ir daugpiliečiai, šiame mieste veikiančiose specializuotose parduotuvėse artėjant pabrangimui apsilankiusiems grani.lv korespondentams įspūdingų prekybos apsukų pastebėti neteko.
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančios įmonės teigia, kad šioks toks sujudimas visgi juntamas – paklausa didesnė nei įprastai. Tačiau daugelis žmonių dažniausiai vadovaujasi principu, kad visam gyvenimui alkoholiu neapsirūpinsi, todėl šiuo metu dėžėmis jo tikrai neperkama.
Galima sakyti, kad nuolatiniai klientai papildomai įsigyja ne daugiau kaip 2–3 butelius stipriojo gėrimo.
Verta užsiminti, kad prekybos centruose alkoholio kainos prieš pabrangimą sumažintos, mat didžiosios parduotuvės stengiasi kuo greičiau išparduoti senomis kainomis supirktą alkoholį ir atlaisvinti lentynas įsigaliojus naujam akcizui įsigytiems svaigiesiems gėrimams.
Vadinasi, iki kovo 1 d. prekybininkų laukia didžiulis darbas: alkoholio atsargų inventorizacija, mokesčių perskaičiavimas, kainų nuorodų keitimas ir kt.
Daugelį metų alkoholinių gėrimų pardavimo mokesčiai buvo svarbus Latvijos valstybės biudžeto pajamų šaltinis.
Įvairiais skaičiavimais, vien pasienyje vykusi prekyba šalies biudžetą pernai papildė net 40 mln. eurų, surinktų kaip akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai.
Į Latviją pirkti alkoholio važiavo kaimyninių Estijos ir Lietuvos piliečiai. Estai dažniausiai pirkdavo stipriuosius gėrimus, o lietuviai – putojančius. Neilgai trukus su pelną nešančiais klientais iš kaimyninių šalių Latvijai greičiausiai teks atsisveikinti.
