Receptinių vaistų pagal elektroninius receptus vaistinėse bus galima įsigyti internetu. Ir trečia naujovė – gydymo įstaigos galės pačios steigti vaistines, taip pacientai sugaiš mažiau laiko įsigydami vaistų. Tokioms naujovėms priešinasi ne vien vaistininkai, Konkurencijos taryba vadina jas chaotiškomis.
SAM siūlo didinti nereceptinių vaistų prieinamumą – leisti jais prekiauti degalinėse, kitose prekybos vietose. Valdininkai tikina, kad į specialų sąrašą bus įtrauktas ribotas skaičius vaistų, išfasuotų į mažiausias pakuotes. Juos prekybininkams bus draudžiama reklamuoti, taikyti nuolaidas, bus draudžiama teikti patarimus pirkėjams. Vaistinių atstovai tikina, kad nepasitarus su vaistininku, vartoti iš pažiūros „nekaltus“ medikamentus nesaugu.
„Pavyzdžiui, paracetamolio – tai vienas gali būti nuo galvos skausmo, kitas nuo temperatūros, ir žmogus nežinodamas gali tiesiog perdozuoti, ir tai gali baigtis net mirtimi“, – sako Vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė
Vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę, lietuviai vieni iš pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES) – perka ir kaupia namų vaistinėlėse medikamentus nepasitarę su medikais, vartoja visai nebūtinus preparatus.
„Lietuviai geriausiai žino, kas jiems tinka. Jie mėgsta naudoti vaistus, mėgsta patys pasirinkti, domisi ta informacija“, – tvirtina Vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas.
Oficiali statistika rodo, kad kasmet Lietuvoje nuperkama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Daugiau nei pusė jų – 60 proc. – receptiniai, kita dalis – paciento nuožiūra vartojami nereceptiniai vaistai.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės toksikologams tenka kiekvieną parą gelbėti maždaug 5-6 medikamentais apsinuodijusius vilniečius. Didžiausią susirūpinimą kelia vis didesnis priklausomybių skaičius vaistams, kurie vartojami prižiūrint gydytojui.
„Mes, kaip toksikologai, dažniau susiduriame su ta pacientų dalimi, kuri vartoja receptinius vaistus. Ar tai vaistai nuo skausmo receptiniai, ar tai yra vaistai gydyti tam tikrus nerimo ar nemigos simptomus“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skyriaus vedėja Gabija Laubner.
Pavardės nenorėjusi atskleisti vilnietė pasakoja, kad jai po sunkios traumos raminamieji ir skausmą malšinantys padėjo, tačiau jų poveikio sukeliama būsena virto gyvenimo būdu.
Dabar Lietuvoje vaistinių tinklas vienas tankiausių, vaistų prieinamumas – vienas iš geriausių ES. Vaistinių atstovai tikina, kad liberalizavus prekybą, užsidarys dalis vaistinių.
„Kaimo vietovėje esanti vaistinė nesugebės konkuruoti ir ji užsidarys. Tokiu atveju žmonės neturės galimybės nusipirkti nei receptinių vaistų, nei kompensuojamų vaistų“, – tvirtina K. Nemaniūtė-Gagė.
Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė grėsmės neįžvelgia, anot jos, vaistinių atstovų reakcija į valdžios planus rodo, kad kiti prekybos nereceptiniais preparatais taškai padarys vaistinėms tam tikrų nuostolių. Nuo dabar esamos 40 proc. nereceptinių vaistų rinkos, procentas kitas nubyrės degalinėms ar parduotuvėms.
Tačiau konkurencijos prievaizdai griežtai kritikuoja sveikatos apsaugos sistemos strateguotojų ketinimus leisti valstybinėms gydymo įstaigoms kaip sovietmečiu vėl imtis vaistų prekybos verslo.
„Eidama į tokias rinkas ji [valstybė – LRT.lt] iškraipo konkurenciją, neefektyviai naudojami valstybės resursai, atsiranda interesų konfliktas, kadangi valstybė yra kartu ir reguliatorius, ir paslaugos teikėjas, gaunasi paslaugos teikėjas per savo įsteigtas įmones, ir prielaidos liti korupcijai taip pat yra“, – tvirtina J. Šovienė.
Apskritai, J. Šovienė ministerijos siūlymus vadina chaotiškais. Anot ekspertės, teikiant siūlymus, kurie daro įtaką rinkai ir konkurencijai, būtina poveikio vertinimo analizė, o SAM leidžia sau prabangą to nedaryti – aiškinamuosiuose raštuose nematyti, kokia dabar situacija vaistų rinkoje ir kokią įtaką darys vienas ar kitas sprendimas, koks laukiamas rezultatas, pagaliau, kokia dalis nereceptinių vaistų bus leidžiama pardavinėti mažmeninėje prekyboje.