Trys mūsiškiai yrą lipę ant pakylos, bet tuomet jie buvo Sovietų Sąjungos arba Rusijos komandų nariai: 1984 m. Sarajeve auksą vyrų estafečių keturi po 7,5 km biatlono varžybose laimėjo Algimantas Šalna, 1988 m. Kalgaryje slidininkė Vida Vencienė pelnė auksą (10 km) ir bronzą (5 km), o 1992 m. Albervilyje auksą, 1998 m. Nagane sidabrą ir 2002 m. Solt Leik Sityje bronzą atsiėmė Darius Kasparaitis, gynęs Rusijos ledo ritulio rinktinės garbę.
Devyniems lietuviams Pjongčange nepasisekė pagerinti ir aukščiausių Lietuvos olimpiečių vietų: visos jos – penkta, septinta ir aštunta – ir toliau priklauso net penkiose žiemos olimpiadose dalyvavusiai šokėjų ant ledo porai Povilui Vanagui ir Margaritai Drobiazko.
Per daugiau nei dvi savaites įvykių geriausiai Pietų Korėjoje pasirodė Tomas Kaukėnas, užėmęs rekordines 13 ir 17 vietas prestižinėse biatlono varžybose. Tiesa, kaip pripažįsta pats atletas, jis galėjo patriukšmauti ir dar garsiau.
„Jei sprinto varžybose būčiau viską pataikęs, būčiau atsidūręs dešimtuke. Tas pats ir persekiojimo rungtyje“, – kremtasi jis.
Lietuvos rinktinei kelti tikslai ir nustebinusi realybė
„Parengti Lietuvos sportininkus taip, kad 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse: vienas sportininkas užimtų ne žemesnę nei dešimtą vietą, vienas sportininkas užimtų ne žemesnę nei dvidešimtą vietą, du sportininkai užimtų ne žemesnę nei trisdešimtą vietą, du sportininkai aplenktų nemažiau nei pusė varžybų dalyvių savo varžybų rungtyje“, – skelbia 2015 m. Lietuvos sportininkų rengimo ir dalyvavimo XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse programa.
Ją patvirtino Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Tik tuomet jie dar nežinojo, kad olimpiadą teks praleisti bene didžiausiai dabartinei mūsų olimpinei vilčiai 23-ejų metų čiuožėjai Agnei Sereikaitei, kuri, kovodama dėl kelialapio į žaidynes, patyrė sunkią traumą ir atsidūrė ne Pjongčango arenoje, o Seulo ligoninėje.
Būtent A. Sereikaitė buvo Lietuvos rinktinės lyderė Sočyje, kur iškovojo 16 poziciją, o po metų, 2015-aisiais, net išplėšė bronzą Europos čempionate Nyderlanduose.
Tarp rimtų netekčių galime įvardinti ir Lietuvos šokių ant ledo poros nebuvimą. Net šešiose iš septynių praėjusių olimpiadų aukštas (o dažnu atveju – ir aukščiausias) vietas tarp lietuvių padovanodavo šokėjai ant ledo: P. Vanagas ir M. Drobiazko – 5,7,8, 12 ir 16, Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias – 17. Iki šiol šios sporto šakos atstovų mūsų šalis neturėjo tik 2010 m. Vankuveryje.
Neišvydome jų ir Pjongčange. Iki paskutinės akimirkos dėl olimpinio bilieto kovęsi Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius liko visiškai šalia jo – pirmieji už brūkšnio. Amerikietei ir lietuviui pritrūko viso labo 0,27 balo.
Nei gerbėjams, nei sportininkams optimizmo neįpūtė ir tai, kad šiemet visą Lietuvos olimpinę rinktinę delegavusios dvi federacijos (biatlono ir slidinėjimo) prieš pat Pjongčango olimpiadą neteko lėšų ir pasiruošimas žaidynėms tapo jų pačių galvos skausmu, nes vienašališkai buvo nutrauktas programos „Pjongčangas 2018“ finansavimas.
Po tokių naujienų nieko doro iš Lietuvos sportininkų nebesitikėjo net ir specialistai – buvo drąsiai prognozuojama, kad lietuviai vargu ar priartės prie savo pasiekimų Sočyje ir šešioliktos vietos.
Ir vis dėlto ne tik priartėjo, bet net ir pagerino.
Biatlonininkas T. Kaukėnas, kurio geriausias šio sezono rezultatas pasaulio taurėje – tik 42 vieta, iššovė tada, kada to labiausiai reikėjo. Ignalinietis jau antrą medalių dalybų dieną biatlono sprinto varžybose finišavo 17-as, palikęs sau už nugaros ir keturiskart olimpinį čempioną norvegą Emilį Heglę Svendseną, ir jo tautietį Johannesą Thingnesą Boę bei slovėną Jakovą Faką, kurie Pjongčange tarpusavyje išsidalino auksą ir sidabrą 20 km individualiose lenktynėse.
Tomas nenurimo ir kitą dieną: persekiojimo lenktynėse jis vėl pateko tarp lyderių ir buvo greitesnis ne tik už minėtąją saldžiąją trijulę, bet ir dviejų bronzos medalių Pjongčange laimėtoją italą Dominiką Windischą bei austrą Julianą Eberhardą, startavusius gerokai anksčiau: iš kone penkiolikos pozicijų aukščiau – trečios ir ketvirtos. Galutinė T. Kaukėno 13-ta vieta – naujas rekordas Lietuvos biatlono istorijoje.
„Sakiau, kad vieta pirmame 16-uke būtų labai geras rezultatas. Toks ir buvo mano tikslas, man pavyko jį pasiekti ir labai džiaugiuosi dėl to. Žinoma, kiekvienas sportininkas galvoja apie tą aukščiausią poziciją, tai yra ir mano galvoje, tačiau kėliau realų tikslą. Viskas po truputį juda į priekį, manau, kažkada mano tiksluose bus ir aukščiausias apdovanojimas“, – tikino Tomas.
Puikus T. Kaukėno asmeninis pasirodymas stipriai pakylėjo ir visą rinktinę bei įkvėpė kitus Lietuvos olimpiečius. Štai sau kėlusį kuklų uždavinį patekti į 60-uką Natalija Kočergina nustebino ir save pačią, ir fanus, kai moterų biatlono 15 km individualiose lenktynėse finišo liniją kirto 30-a.
„Mano tikslas buvo parodyti, kad mergičkos ne prastesnės nei bernai. Tai – geriausias rezultatas per visus mano penkerius metus biatlone“, – džiūgavo ji.
Lietuviai žiemos olimpiadose: aukščiausios vietos
Bendroje įskaitoje – kartu su Šiaurės Korėja
Mūsiškių pasirodymas Pjongčange – solidžiausias iš pastarųjų trijų žiemos olimpiadų. 2010-ųjų žaidynėse Vankuveryje geriausia, ką pasiekė šeši jose dalyvavę lietuviai, yra 18-a vieta, o 2014 m. Sočyje – 16 vieta. Rusijoje, kaip ir Pietų Korėjoje, Lietuvai atstovavo devyni atletai.
Kitos penkios žiemos olimpiados – 1992, 1994, 1998, 2002 ir 2006 m. – Vidos Vencienės ir P. Vanago bei M. Drobiazko dėka buvo sėkmingesnės: aukščiausios vietos – 11, 12, 8, 5 ir 7.
Iš viso per jau beveik šimtą metų besitęsiančią žiemos olimpinių žaidynių istoriją medaliais gali pasigirti 45-ios šalys. Deja, Lietuva nėra viena iš jų. Latvijos sąskaitoje – devyni, iš kurių vienas aukso, Estijos – septyni, iš kurių vienas aukso.
Pjongčange vieninteliai latviai sugebėjo papildyti savo taupyklę. Janis Strenga ir Oskaras Melbardis iškovojo bronzą vyrų bobslėjaus dviviečių ledrogių varžybose. Paskutinę olimpiados dieną Latvijos ketveriukė tenkinosi penkta pozicija. Su vienu bronzos medaliu Latvijos rinktinė bendroje lentelėje pasidalino 28-ą vietą su Kazachstanu ir Lichtenšteinu.
Itin apmaudžiai žaidynės baigėsi Estijos delegacijai. 23-ejų metų Saskia Alusalu greitojo čiuožimo moterų bendro starto lenktynėse liko per plauką nuo apdovanojimo – ketvirta. Tuščiomis iš Pietų Korėjos grįžtantiems estams bendroje Pjongčango olimpiados įskaitoje atiteko 31-a vieta: aukščiausia iš šalių, nelaimėjusių medalių.
O kur atsidūrė Lietuva?
Jei visas valstybes, kurių nė vienas sportininkas netapo prizininku, įvertintume pagal tai, kokią aukščiausią vietą užėmė jos geriausias atletas, Lietuvos rinktinę, be Estijos, dar pralenkė tik Rumunija (7), Izraelis (8), Danija (10) ir Kroatija (12).
Lietuviai kartu su Šiaurės Korėjos atstovais tarp 92 šalių finišavo 36-ti.
Šiaurės korėjiečiai kaimyninėje šalyje taip pat aukščiausiai užlipo iki 13-o laiptelio. Tą dailiojo čiuožimo porų varžybose padarė 19-metė Ryom Tae-ok ir Kimas Ju-sikas, atlikę trumpąją programą pagal The Beatles dainą „A Day in the Life“.
R. Tae-ok ir K. Ju-sikas – vieninteliai Š. Korėjos olimpiečiai, prasibrovę į Pjongčangą pagal sportinį principą. Kiti aštuoni šiaurės korėjiečiai varžėsi kaip kviestiniai svečiai.
Dar dvylika jų dalyvavo moterų ledo ritulio turnyre, kur kartu su 23-ijomis pietų korėjietėmis sudarė šeimininkės teisėmis žaidusią Jungtinės Korėjos komandą. Pastaroji pralaimėjo visus penkis mačus bendru įvarčių santykiu 2:28 ir liko paskutinė, aštunta.
Prastesnius rezultatus už Lietuvos sportininkus Pjongčange parodė ne tik visos aštuonios Afrikos dalyvės ir visos Pietų Amerikos šalys, bet ir dauguma Azijos valstybių, išskyrus Pietų Korėją, Japoniją, Kiniją ir Kazachstaną.
Lietuviai savo geriausiu startu pranoko ir 22 Europos valstybes, tarp kurių – ir Serbija, Gruzija, Bosnija ir Hercegovina, Airija, Islandija, Bulgarija, Turkija, Graikija, Juodkalnija bei kitos.
Apskritai galutinė mūsiškių vieta šioje žiemos olimpiadoje – teoriškai net aukštesnė nei tautiečių užimta Rio vasaros žaidynėse. Jose su vienu sidabro ir trimis bronzos medaliais Lietuva finišavo 64-a tarp 205 šalių.
Taip, Brazilijoje laimėti medaliai, o ten dalyvavo ir dvigubai daugiau valstybių, bet ir medalių komplektų buvo net triskart daugiau – 306 (prieš 102 Pjongčange – DELFI), taigi ir galimybės juos užsikabinti gerokai didesnės.
Be to, Rio kovojo net 67-i lietuviai, kai Pietų Korėjoje tik devyni.
Ir visgi procentaliai Rio olimpiadoje Lietuvos rinktinė aplenkė daugiau, t. y. 69 proc. šalių, o Pjongčange – 60 proc. Tad kad ir pozityvus buvo šiųmetis žiemos olimpiečių pasirodymas, augti dar yra kur.
Belieka tik tikėtis, kad po ketverių metų Pekine mūsiškiai palypės dar aukščiau, T. Kaukėnas, A. Sereikaitė ir nauji talentai galbūt net pasigrums dėl pirmo istorijoje nepriklausomos šalies medalio, o KKSD ir LTOK numatyta kryptis „Rengti Lietuvos žiemos sporto šakų olimpinės pamainos sportininkus, kurie 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse pajėgtų kovoti dėl vietų dvidešimtukuose“, būtų viršyta kelis kartus.
Visi lietuvių rezultatai Pjongčange:
- Tomas Kaukėnas 13
- Tomas Kaukėnas 17
- Lietuvos mišri biatlono komanda 19
- Lietuvos vyrų sprinto komanda 24
- Natalija Kočergina 30
- Tomas Kaukėnas 30
- Vytautas Strolia 43
- Modestas Vaičiulis 44
- Vytautas Strolia 49
- Mantas Strolia 61
- Mantas Strolia 63
- Mantas Strolia 64
- Diana Rasimovičiūtė 65
- Marija Kaznačenko 73
- Diana Rasimovičiūtė 75
- Tomas Kaukėnas 78
- Natalija Kočergina 80
- Vytautas Strolia 82
- Mantas Strolia 94
- Modestas Vaičiulis 96
