Gydytoja įspėja mažai judančius: vaikams tai gali baigtis labai liūdnai

Specialistai įspėja, kad vaikai per mažai juda ir tai sukelia rimtą grėsmę jų sveikatai. DELFI domisi, kuo tai pavojinga ir kaip spręsti šią problemą.

Vaikai ir paaugliai didelę dalį darbo dienos laiko praleidžia mokyklos suole. Pasak specialistų, neskiriant pakankamai dėmesio vaikų fiziniam aktyvumui, kenčia visos jauno organizmo sistemos, o reguliari fizinė veikla stipriai susijusi ir su vaikų psichoemocine būkle.

DELFI kalbintos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir profesionali trenerė Milita Norkutė sutaria dėl kūno kultūros pamokų organizavimo reikalavimų bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau tik formalaus ugdymo pamokų augančiam organizmui tikrai neužtenka. Pagerinti padėtį galėtų sporto būreliai bei, žinoma, vaikams pavyzdį rodantys suaugusieji. O taip pat populiarūs jaunimui skirti sporto renginiai, tokie kaip Lietuvos mokyklų žaidynės.

Reikalinga bent valanda kasdien

Antakalnio poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėjos, šeimos gydytojos I. Juškienės teigimu, kasdien vaikų fizinė veikla turėtų trukti bent valandą. Gydytoja pateikia ilgą sąrašą priežasčių, kodėl tai reikalinga: siekiant palaikyti gerą širdies ir kvėpavimo sistemos būklės veiklą, raumenų pajėgumą, kaulų tvirtumą, medžiagų apykaitos fiziologinius rodiklius, sumažinti stresą, nerimo bei depresijos simptomus. Vieną valandą, kurią nurodė gydytoja, bent vidutiniškai aktyvūs vaikai tikriausiai juda keliaudami į mokyklą, iš jos ir žaisdami namuose, tačiau gera jų sveikata neapsiriboja ties tuo.

„Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė, t.y tokia veikla, kurią organizmas pajėgia atlikti nepritūkdamas deguonies. Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi vykti ne mažiau nei 3 kartus per savaitę“, – teigia I. Juškienė.

Vaikų fizinio ugdymo mokyklose reikalavimus nustato ilgai gludintas Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kuriame numatyta, jog formaliojo ugdymo programose turėtų būti 3 valandos kūno kultūros pamokų per savaitę. Prieš metus buvo pasiūlyta keisti šį įstatymą ir palikti dvi privalomas pamokas, tačiau to buvo atsisakyta. Tuomet sporto bendruomenės atstovai kalbėjo, kad vis dėlto daugybė mokyklų organizuoja tik dvi kūno kultūros pamokas.

Gydytojos I. Juškienės teigimu, intensyvesnė fizinė veikla, kuria vaikai turėtų užsiimti bent tris kartus per savaitę, teikia papildomos naudos vaiko sveikatai – stiprėja raumenys ir kaulai.

„Šios amžiaus grupės fizinė veikla apima įvairius žaidimus, sportą, mobilų fizinį aktyvumą (pavyzdžiui, ėjimą, bėgimą, važiavimą riedučiais ar dviračiu), laisvalaikio fizinį aktyvumą, kūno kultūrą mokykloje (kaip privalomą dalyką), fizinį aktyvumą su šeima, mokykloje ir vietos bendruomenėje“, – teigia gydytoja.

Nepaisant rekomendacijų pasekmės gali būti skaudžios. Šeimos gydytoja nurodo, kad tuomet kenčia visos organizmo sistemos: širdies ir kraujagyslių, kaulų ir raumenų, endokrininė, nuo fizinio aktyvumo labai priklauso ir vaikų psichoemocinė gerovė. Kalbant apie ją, reguliari fizinė veikla tiek vaikams, tiek suaugusiems iki 30 proc. sumažina riziką susirgti depresija. Sporto kasdien naudą gydytoja apibūdina ir dar keliais skaičiais.

„Tyrimais įrodyta, kad asmenys, reguliariai užsiimantys fizine veikla, turi iki 35 proc. mažesnę riziką susirgti širdies ligomis, iki 50 proc. mažesnę riziką susirgti diabetu, iki 83 proc. žemesnę riziką osteoartritui išsivystyti“, – nurodo specialistė.

Stebi, kaip elgiasi suaugusieji

Profesionali trenerė M. Norkutė mano, kad vaikų motyvacija gyventi sveikiau priklauso nuo pavyzdžio, kurį jie mato. Daugkartinė Lietuvos dviračių treko čempionė M. Norkutė baigė pedagogikos studijas Lietuvos edukologijos universitete, o dabar dirba sporto centre „Get Fit“, kur vieni iš pagrindinių jos klientų yra 8-11 metų vaikai. Treniruočių metu ji teigia pastebėjusi, kad pro vaikų akis nepraslysta joks suaugusiųjų elgesys – jie dažnai elgiasi taip, kaip išmoko iš tėvų, mokytojų arba matė per televizorių.

„Vaikai labai stebi ir trenerius, kaip jie atrodo, kaip veda treniruotes. Aš, pavyzdžiui, stengiuosi būti ir trenerė, ir jų draugė. Sporto klube sportuojančių vaikų tėvai dažnai irgi sportuoja, todėl vaikai nori būti kaip jie. Pamenu, viena mergaitė po treniruotės eidavo į baseiną, nes norėjo būti kaip Rūta Meilutytė. Kiti, nors ir vaikai, sako, kad turi per daug „riebaliuko“, nori pilvo preso. Bet tokių yra labai, labai mažai“, – teigia sportininkė.

Prieš pradėdama dirbti trenere M. Norkutė pati profesionaliai sportavo nuo septintos klasės, o vėliau pasirinko gyvenimo būdą atitinkančią studijų programą. Jos nuomone, vaikų sporto treniruotes vedantys asmenys turi baigti pedagogikos studijas, kad įgytų žinių apie žmogaus fiziologiją ir psichologiją, kitaip, jos nuomone, kyla problemų dėl trenerių kompetencijų trūkumo. Pati M. Norkutė dirbo mokyklose, kuriose, pasak jos, fizinio ugdymo pamokos standartiškai turėtų būti sudarytos iš keturių dalių.

„Negalima išsyk skirti pratimų. Vaikams neįdomu. Aš, pavyzdžiui, leidžiu jiems patiems pasirinkti apšilimo būdą iš trijų variantų – jie gali pasportuoti, pažaisti arba pašokti. Apšilimas turi būti linksmas, kad vaikas nusiteiktų treniruotei. Tuomet pasimokome pratimus, kuriuos darysime treniruotės metu ir jei vaikas gali, nusprendžiame, kokį papildomą svorį naudos treniruotės metu. Jei dirbčiau mokykloje, dar atkreipčiau dėmesį į vaiko fizinei būklei nustatytus normatyvus. Taigi, apšilimas, judesių technikos mokymasis, pratimų atlikimas ir laisva aktyvi veikla pabaigoje“, – paaiškina trenerė.

Švietimo ir mokslo ministerija pateikia labai išsamias kūno kultūros pamokų organizavimo gaires. Remiantis jomis, pamokose dėmesys turėtų būti skiriamas sveikai gyvensenai, judėjimo įgūdžiams, sporto šakoms ir netradiciniam fiziniam aktyvumui (nurodomos tokios veiklos, kaip lėkščiasvydis, kovos menai). M. Norkutės nuomone, kūno kultūros pamokos labai priklauso nuo mokytojų, kurie jas veda. Profesinės praktikos metu ji matė puikių mokytojų ir tokių, kurie nepastebi, kaip vaikai „tupia ant pirštų“ – netaisyklingai atlieka pratimus. Ji nesutinka, kad darbas su didele grupe gali būti pasiteisinimas, kodėl nėra sudaroma konkreti programa, planai ir nevykdoma stebėsena.

Lietuvos mokyklų žaidynės sudomina vaikus

Kalbėdama apie asmeninę motyvaciją sportuoti, trenerė pripažįsta, kad vaikus skatina ir noras būti greitesniais už kitus. Tikriausiai daugelis, net ir nebūdami greičiausi mokyklos bėgikai ar taikliausi krepšininkai, pamename, kad teko dalyvauti kokiose nors vaikų sporto varžybose. Kaip minėjo trenerė M. Norkutė, noras būti geriausiu iš tiesų skatina vaikus užsiimti kokia nors aktyvia veikla.

Vaikų fizinės veiklos trūkumą iš dalies sprendžia mokyklų, savivaldybių ar nacionaliniu mastu organizuojamos sporto varžybos. Skaičiuojama, kad bene populiariausioje programoje, Lietuvos mokyklų žaidynėse, kasmet dalyvauja apie 200 tūkst. vaikų iš daugiau nei tūkstančio mokyklų.

Per 13 metų buvo sukurta sistema, į kurią įsitraukia dauguma Lietuvos savivaldybių, o mokiniai dalyvauja ne tik savo rajono, bet ir šalies varžybose. Programa prisitaikė ir pasipildė naujomis sporto šakomis. Nuo 2014mm. žaidynes remia ir privatus verslas, pagrindinis rėmėjas nuo 2014 m. yra prekybos tinklas „Maxima“.

„Maximos“ atstovai sako, kad žaidynių tikslas – per sportą ugdyti sąmoningą, pilietiškai aktyvų žmogų, puoselėjantį olimpinės vertybes.

Prie tokių žaidynių populiarumo taip pat prisideda žinomi žmonės. Kaip minėjo trenerė M. Norkutė, vaikai dažnai seka žymių sportininkų ar tiesiog žinomų žmonių pavyzdžiu, todėl kalbėti su žaidynių dalyviais apie sporto svarbą kviečiami įvairių sričių profesionalai, propaguojantys sveiką gyvenseną.

Mažėjant vaikų skaičių tokios varžybos vis labiau turi taikytis prie naujovių, kad su sudomintų kuo daugiau vaikų užsiimti bent kokia nors didelio intensyvumo fizine veikla, todėl į žaidynių programą įtraukiamos naujos sporto šakos, pavyzdžiui, kalnų slidinėjimas ir snieglenčių sportas, 2018 m. pirmą kartą vyks gatvės šokių varžybos. Šiuo metu programoje yra 22 skirtingos sporto šakos.