2015-aisiais, prieš pat operacijos Sirijoje pradžią, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu karių mirtys – nesvarbu, kare ar taikos metu – tapo valstybine paslaptimi, mat jau tada plūstantys pranešimai apie žūvančius Rusijos karius privertė gerokai suabejoti atkakliu Kremliaus tvirtinimu, kad rusų kariai tikrai neprisideda prie konflikto tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškai nusiteikusių separatistų Rytų Ukrainoje, rašo „Independent“.

Laikantis šios slaptumo strategijos labai paranku naudotis privačių karinių formuočių, tokių kaip grupė „Vagner“, paslaugomis.

Rusija jokiu būdu nėra vienintelė šalis, kuri privačias pajėgas eksploatuoja tam, kad viešinama karių žūčių statistika atrodytų mažiau bauginanti.

Vis dėlto Vakaruose apie šalių vyriausybių samdomas privačias pajėgas žino visi, o Rusijoje už priklausymą tokioms struktūroms oficialiai gresia septynerių metų kalėjimo bausmė, ir neatrodo, kad Kremlius būtų nusiteikęs pakoreguoti įstatymus.

Kremliui kategoriškai neigiant, kad Sirijoje būta Rusijos karių, tolydžio didėja patriotiškai nusiteikusių Rusijos politikų nepasitenkinimas.

Šią savaitę Rusijos Dūmoje buvo juntama ypač padidėjusi įtampa. Kai kurie atvirai pasisakyti linkę deputatai, pavyzdžiui, pirmininko pavaduotojas Igoris Lebedevas, prabilo apie menamą valdančiųjų įsipareigojimą būti atviresniems.

„Turite pareikšti užuojautą žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems, – sakė jis. – Vyriausybė tiesiog privalo tai padaryti.“

Rusijos Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Francas Klincevičius išsireiškė dar tiesmukiau.

„JAV vadovaujamos koalicijos veiksmai pažeidžia teisės normas, – sakė jis. – Anksčiau amerikiečiai Sirijoje taip nesielgdavo. Tai precedento neturintis atvejis.“

F. Klincevičiaus pareiškimas buvo palaikytas visiškai ne laiku ir ne vietoje išsakyta replika, neišvengiamai užtraukusia jam bėdą – jau kitą dieną jis neva savo noru atsistatydino iš užimamo posto.

Šitokį veiksmą Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko paprasčiausiai pavadino eiliniu ir įprastu kadrų kaitos atveju. Vis dėlto „Independent“ kalbintas Gynybos ir saugumo komitetui artimas šaltinis prasitarė, kad F. Klincevičiui tikrai vertėjo prikąsti liežuvį.

„Įtraukti labai rimti žaidėjai“, – sakė jis.

Tuo metu pats F. Klincevičius kokių nors komentarų pateikti atsisakė, teisindamasis itin dideliu užimtumu.

Skandalui įsismarkaujant, vyriausybė dar labiau pasistengė atkirsti visus įmanomus informacijos skaidos kanalus.

Valstybės pareigūnai darėsi vis labiau užimti. Netrukus pasirodė pranešimai apie naują karių naudojimąsi socialiniais tinklais reglamentuojantį potvarkį.

Remiantis vyriausybės poziciją palaikančio laikraščio „Izvestija“ publikacija, kariams buvo nurodyta užtikrinti socialiniuose tinkluose susikurtų paskyrų privatumą, be to, paprašyti giminių neplatinti informacijos apie jų atliekamą karinę tarnybą.

Intervencijos tikslas atrodė bemaž aiškus – eliminuoti laisvai prieinamus išteklius, kuriais galėtų pasinaudoti situacija besidomintys tyrėjai.

Vienu iš pagrindinių taikinių tapo aktyvistas Ruslanas Levijevas ir jo vadovaujama grupė „Conflict Intelligence Team“. Jai priklausantys tyrėjai rinko ir tvirtino informaciją apie rusų karių žūtis Ukrainoje ir Sirijoje nuo 2014 metų kovo mėnesio.

Pastaruoju metu R. Levijevas pateko saugumo tarnybų akiratin – sulaukė patarimo liautis. Tyrėjas buvo iškviestas į karinę prokuratūrą, gavo perspėjimą, kad rizikuoja patekti į kalėjimą.

Nebuvo apsieita ir be stebėjimo, telefoninių pokalbių klausymosi, nuolatinių kvotų ir net programišių atakų.

Pasak aktyvisto, Gynybos ministerijos dėmesys pastaruoju metu nukrypo į žuvusiųjų šeimas. Mainais už numatytas kompensacijas karių giminėms nurodoma pasirašyti neatskleidimo sutartis.

„Mums sakydavo, kad privalo nesikalbėti, jei nenori netekti savo pinigų“, – sakė R. Levijevas.

Šeimoms skiriamos kompensacijos, kaip skelbiama, siekia 3 mln. rublių (43 tūkst. eurų).

Rinkdamas informaciją R. Levijevas stengiasi susisiekti su tolimais giminaičiais. Saugumo tarnybos puikiai žino šią jo metodiką, tačiau visų perspėti juk negali.

Pasak saugumo tarnybų veiklą tiriančio eksperto Andrejaus Soldatovo, stebėjimo objektais Rusijoje tapo palyginti nedidelis skaičius piliečių.

„Žemiausias lygmuo nekontroliuojamas. Galbūt atrodo, kad nėra nieko paprasčiau kaip konfiskuoti karių telefonus? Tačiau taip nesielgiama“, – sakė jis.

Užuot tapusi visa reginčia akimi, Rusijos saugumo sistema veikia gana chaotiškai.

„Vykdomos demonstratyvios bausmės – taip tikimasi išsireikalauti paklusnumo. Sistema nėra skirta dideliam tvarkos drumstėjų skaičiui pažaboti“, – konstatavo A. Soldatovas.

DELFI primena, kad antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad tarp neseniai Sirijoje vykusiame susirėmime žuvusių asmenų yra Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių piliečių; tarpininkauta dėl kelių dešimčių sužeistųjų sugrąžinimo gydytis į Rusiją.

„Atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie Rusijos piliečius, esančius užsienyje, norėtumėme atkreipti dėmesį štai ką. Per neseniai vykusį karinį susirėmimą, kuriame jokiais būdais Rusijos Federacijos kariai nedalyvavo ir nebuvo naudojamos reguliarios techninės priemonės, buvo sužeistų Rusijos ir NVS šalių piliečių“, – sakoma antradienį paskelbtame Rusijos URM svetainėje paskelbtame Spaudos ir informacijos departamento pranešime.

Rusijos URM ministerija taip pat pranešė, kad „tarpininkauta dėl jų (sužeistųjų) sugrąžinimo į Rusiją, kur, kiek yra žinoma, jie yra gydomi įvairiose medicinos įstaigose“.

JAV koalicijos pajėgos vasario 7 d., atakuodamos Sirijos demokratinių pajėgų poziciją vietovėje į rytus nuo Eufrato Sirijoje, smogė vienam daliniui ir sunaikino apie 100 žmonių. Minėta, kad tarp nukautųjų yra ir rusų samdinių, rodo jų artimųjų, sukarintų grupuočių ir politinių organizacijų paskelbti pranešimuose.

Pirmadienį, vasario 19-ąją, Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Vladimiras Šamanovas nepatvirtino informacijos apie daugybės rusų karių žūtį Sirijoje.

„Pastaruoju metu buvo keletas pareiškimų apie neva rusų privačias karines kompanijas Sirijos Arabų Respublikoje ir neva dideles netektis – maždaug 100-200 žmonių. Gynybos ministerijos struktūros, URM apskritai neigia šį faktą, turint galvoje šiuos skaičius“, – sakė V. Šamanovas.

„Taip, išsiaiškinta, kad (žuvo) penki Rusijos piliečiai, neturintys jokio ryšio su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, nei su kitomis struktūromis“, – kalbėjo jis susitikime su užsienio šalių karo atašė.

V. Šamanovas pabrėžė, kad minėti penki Rusijos piliečiai Sirijoje buvo savo iniciatyva.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (664)