Jau antrame etape Lietuvos rinktinė buvo priversta trauktis iš varžybų ir galutinėje įskaitoje liko 19-ta, pranokusi tik dar anksčiau teisėjų sustabdytą Slovakijos ekipą.
Tomui Kaukėnui ir Vytautui Stroliai iš apšilimo zonos teko keliauti ne į lenktynių trasą, o į valandą trukusią treniruotę.
„Gaila, kad olimpinės žaidynės baigėsi taip liūdnai“, - teigė T. Kaukėnas, Pjongčange pasiekęs istorinius Lietuvos biatlonui rezultatus – 13-ąją vietą persekiojimo lenktynėse ir 17-ąją sprinte.
Mišrios estafetės varžybose, kuriose moterys įveikė po 6 km, o vyrai – po 7,5 km, sportininkams reikėjo šaudyti po dvi serijas – gulint ir stovint. Nepavykus penkiais šūviais numušti visų taikinių, kiekviename ugnies ruože buvo skirta po tris papildomus šovinius, o jei ir jie nepadėdavo, tekdavo sukti baudos ratus.
Pirma iš mūsų šalies sportininkių estafetėje šliuožusi N. Kočergina nemažai laiko praleido šaudykloje, kur išnaudojo penkis papildomus šovinius ir dar turėjo įveikti vieną baudos ratą, tad D. Rasimovičiūtė savo etapą pradėjo daugiau nei 2 min. atsilikusi nuo pirmaujančių komandų.
Nors jau penktose olimpinėse žaidynėse dalyvavusiai 33 metų D. Rasimovičiūtei abejose šūvių serijose prireikė tik dviejų papildomų šovinių, likus mažiau nei kilometrui iki estafetės perdavimo T. Kaukėnui lietuvę sustabdė teisėjai, nes ją ratu pavijo lyderė.
Pagal taisykles, ratu aplenkta komanda turi baigti varžybas.
„Įstrigau jau pirmoje šaudykloje, nes prireikė dviejų papildomų šovinių. O šaudydama stovint viską sugadinau, nes teko sukti baudos ratą. Džiaugiuosi tik tuo, kad pavyko išvengti griūties, per kurią čekei lūžo šautuvas, kurį teko keisti, o kitai sportininkei – lazda.
Šiandien greitai atsilikau nuo varžovių, kažkaip buvo labai sunku išsilaikyti su grupe. Bet šiandien visose komandose važiavo geriausieji, dalyvavo net Martinas Fourcade‘as“, - sakė 32 metų N. Kočergina, 15 km asmeninėse lenktynėse užėmusi 30-ąją vietą ir pasiekusi geriausią asmeninį rezultatą.
Patyrusi atletė, į biatloną perėjusi iš slidinėjimo, dar nežino, ar tęs sportininkės karjerą: „Viskas priklausys nuo Lietuvos biatlono federacijos sprendimo, ar ji sugebės išlaikyti vyrų ir moterų komandas“.
Mišros esfatetės trasoje vyko dramatiškos lenktynės. Po trijų etapų trečia buvusi Prancūzijos rinktinė lemiamus 7,5 km patikėjo savo ryškiausiai žvaigždei Martinui Fourcade‘ui. Jis patvirtino, kad ne veltui yra vadinamas biatlono karaliumi – sugebėjo aplenkti konkurentus ir iškovoti pirmąją vietą. Tai buvo jau trečias M. Fourcade‘o auksas Pjongčange. Prancūzai estafetėje išnaudojo tik 4 papildomus šovinius.
Sidabro medalį iškovojo Norvegijos rinktinė, nors jos nariai net 12 kartų šovė pro šalį ir suko vieną baudos ratą. Norvegai nuo prancūzų atsiliko 20,9 sek.
Didžiausia drama vyko mūšyje dėl trečiosios vietos. Bronzą iškovojo italai, kai lemiamame sprinte Dominikas Windishas akimirksniu aplenkė vokietį Arndą Peifferį. Po finišo Vokietijos rinktinė padavė protestą, ne, jų nuomone, italas paskutiniuose metruose užtvėrė vokiečiui kelią. Tačiau protestas nebuvo patenkintas.
Italijos biatlonininkai numušė visus taikinius, nors tam panaudojo ir septynis papildomus šovinius. O štai vokiečiams, suklydusiems aštuonis sykius, reikėjo įveikti baudos ratą.
Anksčiausiai lenktynes teko baigti Slovakijos rinktinei, kuriai atstovavo Pjongčange vieną aukso ir du sidabro medalius iškovojusi Anastasija Kuzmina.
Slovakai galimybę pasipriešinti kitoms komandoms prarado jau pirmame etape, kai net penkis baudos ratus teko sukti Paulinai Fialkovai. A. Kuzmina dar spėjo atlikti abi šūvių serijas, tačiau netrukus buvo pavyta ir priversta sustoti.
– Kodėl šiandien nepasisekė?, – sportas.info paklausė Lietuvos biatlono rinktinę treniruojančio esto Meelio Aasmae.
– Estafetėje labai daug priklauso nuo šaudymo. Jei jau pirmame etape tenka važiuoti baudos ratą, o dar ir naudoti papildomus šovinius, lenktynės nesusiklosto. Šansų turėtume tik gerai šaudydami.
– Ar labai apmaudu?
– Ne. Nes tai biatlonas. Pažiūrėkite, kas liko už mūsų – Slovakijos komanda. O juk abi jų merginos asmeninėse varžybose kovojo dėl medalių.
– Kaip apskritai vertinate Lietuvos biatlonininkų pasirodymą Pjongčange?
– Jei per tokias varžybas sportininkai pasiekia geriausius savo rezultatus, tai yra gerai. Tomas, Natalija ir Vytautas tai padarė. Tik Diana ne. Bet retai būna, kad visiems sektųsi. Aš patenkintas. Žinoma, galima dar geriau. Bet kiekvienas turi savo tikslus.
Mūsų visa rinktinė turi vieningai dirbti, kad būtų tokie rezultatai, kaip T. Kaukėno 13-oji vieta. Nes komanda labai maža, beveik nėra serviso, dirbame dviese su Aurimu Bučeliu. O pas pirmaujančias rinktines techninis personalas – 10 ir daugiau žmonių. Tą dieną, kai Tomas finišavo 13-tas, mums sekėsi viskas. Gera sportininko fizinė būklė, labai gerai parengtos slidės, taiklus šaudymas.
– Ką galvojate apie Lietuvos biatlono ateitį?
– Vaikinai turi gerą ateitį. Jei visi trys pagrindinės komandos – Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia ir Karolis Dombrovskis – tęs karjerą, po kokių dviejų metų turėsime labai gerą komandą, nes dar yra ir jaunasis Linas Banys. Galėsime rimtai kovoti. Nes vaikinų amžius toks, kad geriausi metai dar ateityje. Jie nėra labai toli nuo lyderių, tad po poros metų turėtų parodyti, ką gali.
Merginoms kiek sunkiau, nes jos vyresnės. Bet namie dar yra Gabrielė Leščinskaitė ir kelios jaunesnės sportininkės.
– O jūs ar liksite dirbti Lietuvos rinktinėje?
– Anksti apie tai kalbėti. Iki sezono pabaigos reikia dirbti, o tada žiūrėsime. Mūsų dar laukia trys svarbūs Pasaulio taurės etapai. Todėl aktyviai tęsime treniruotes, nes sportininkų forma gera, bandysime pasiekti gerų rezultatų.
