14 metų Liberty German ir trylikametė Abigail Williams buvo rastos nužudytos praėjusių metų vasario 14 d. Liberty mama paskatino maždaug 300 vietos miestelio gyventojų savo verandose įsisukti oranžines lemputes nužudytų mergaičių garbei. Ir tokios šviesos švies degs tol, kol bus sugautas jų žudikas.

„Meldžiuosi, kad ateitų diena, kai galėsime išjungti mūsų oranžines šviesas“, – sakė Paulette Ferguson, itin jautriai sureagavusi į šią nelaimę ir pasirūpinusi, kad vietos gyventojai gautų 2500 oranžinių lempučių.

Praėjo metai, tačiau oranžinės šviesos vis dar dega. Taip pat vis dar gyvi prisiminimai apie dvi energingas mergaites ir gyvas noras sugauti tą, kuris taip brutaliai nutraukė jų gyvenimą.

Libby ir Abby buvo geriausios draugės, jų draugystė užsimezgė mokykloje, kur jos abi buvo tinklinio komandos narės. Libby buvo kiek drąsesnė, aktyvesnė, gudresnė, palaikė itin artimus santykius su mama. Kaip ir Abby, ji grojo saksofonu ir svajojo tapti mokytoja.

Abby buvo tiek tylesnė ir ne tokia drąsi, tačiau atsiverdavo bendraudama su draugais. Bendra mergaičių draugė Arika Gibson sakė, kad Abby svajojo „dirbti darbą, susijusį su teismo ekspertize ar policijos veikla“.

Kai draugės vasario 13 d. sumanė leistis žygį, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jos namo taip ir nebegrįš. Oras buvo puikus, merginos žinojo vietinius pažintinius takus ir buvo susitarusios, kad po pasivaikščiojimo jas pasiims artimieji.

Įtariamojo Liberty German ir Abigail Williams nužudymu fotorobotas

Libby vyresnė sesuo Kelso nuvežė merginas prie pažintinio tako pradžios apie 13.30 val., kur jos fotografavosi ir skelbė nuotraukas Libby socialinio tinklo paskyroje. 14.09 val. „Snapchat“ tinkle Libby paskelbė savo draugės, einančios per „Monon“ tiltą, nuotrauką. Tuomet ji negalėjo žinoti, kad tai bus paskutinė jos nuotrauka.

Libby senelis paskambino jai tuoj po 15 val., norėjo pranešti beveik atvažiavęs jų pasiimti, norėjo paraginti mergaites eiti prie sutartos susitikimo vietos. 16 val. jis paskambino Libby mamai Becky Patty ir pranešė, kad mergaitės taip ir nepasirodė, o Libby neatsako į jo skambučius ir balso žinutes.

Imta nerimauti, tačiau Kerolo apygardoje niekas ir nebūtų pagalvojęs, kad kažkas pagrobs dvi paaugles ir jas nužudys. Galbūt jos pargriuvo ir susižeidė? Galbūt tiesiog paklydo?

Artėjo vakaras, nerimas augo. Pranešta, kad mergaitės dingo. Jau 18 val. dauguma miestelio gyventojų prisijungė prie policijos pareigūnų ir ėmė jų ieškoti. Šimtai žmonių su žibintuvėliais grupėmis ėjo pažintiniais takais. Sutemus nuspręsta paieškas atnaujinti ryte.

Deja, vasario 14-osios rytą vietos upelio pakrantėje, maždaug už kilometro nuo tilto, ant kurio buvo padaryta socialiniame tinkle „Snapchat“ paskelbta nuotrauka, rasti mergaičių kūnai. Policija niekada neviešino detalių, kaip jos buvo nužudytos.

Pradėtas tyrimas dėl dvigubos žmogžudystės, o miestelis paniro į gilų sielvartą. Tą vakarą Delfajaus metodistų bažnyčioje į pamaldas susirinko daugiau nei 700 žmonių.

O vėliau prasidėjo žudiko paieška.

Niekas tiksliai nežino, kas nutiko tą šiurpią dieną. Kaip ten bebūtų, mergaitės nujautė, kad joms gresia pavojus. Policija mano, kad jos buvo pagrobtos. Libby slapta savo telefonu įrašė patirtą siaubą. Vasario 15 d. policija išplatino neryškią nuotrauką, kurioje užfiksuotas vyras.

Po savaitės Federalinis tyrimų biuras paskelbė trumpą garso įrašą, kuriame vyras sako „Leiskitės nuo kalvos“. Pareigūnai sakė, kad įrašas padarytas Libby telefonu, kuriuo ir užfiksuotas jas sekęs vyras.

Policija išplatino įtariamojo fotorobotą, sukurtą remiantis atsiliepusio liudininko parodymais. Liudininkas tą dieną buvo netoli tako.

Pareigūnai taip pat užsiminė, kad Libby telefone yra daugiau įrodymų, susijusių su įtariamuoju, tačiau ši informacija nebus paviešinta, nenorint „pakenkti bet kokiam būsimam tyrimui“.

Tokio pobūdžio dalykai Delfajuje – mažame miestelyje, kur visi visus pažįsta, – tiesiog nevyksta. Čia niekuomet nebūta tokio nusikaltimo. Vietos bendruomenė buvo tiesiog šokiruota, visi gedėjo mergaičių, pyko bei reikalavo atsakymų. O kai kurie žmonės, pasibaisėję tuo, kad žudikas gali gyventi tarp jų, patys ėmėsi detektyvų vaidmens.

Žmonės ėmė karštligiškai ieškoti bet kokių užuominų. Libby tėvas Mike‘as Patty vėl ir vėl grįždavo prie takų šukuoti mišką ir upelio pakrantę, ieškodamas bet ko, „kas padėtų pagauti tą vyruką“.

Tarp gyventojų ėmė sklisti įvairių kalbų, pareigūnai kreipėsi į vietos gyventojus ir prašė nutraukti savo mėgėjiškus tyrimus.

„Mums tęsiant Abby ir Libby mirties tyrimą, prašome susilaikyti nuo nekaltų žmonių nuotraukų skelbimo socialiniuose tinkluose šalia įtariamojo fotoroboto, – neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Indianos valstijos policija. – Taip darydami jūs trukdote tyrimui, šmeiždami ir galimai kenkdami tiems žmonėms ir jų šeimoms.“

Praėjo vieneri metai, ir įtariamojo fotorobotas mirga visose parduotuvių vitrinose, o 360 vietos mokyklos mokinių saugo vienas kitą.

Policija subūrė specialią komandą, kuriai paskirta užduotis ištirti dvigubą žmogžudystę Delfajuje. Vietos policija sulaukė pagalbos siūlymų iš įvairių teisėsaugos institucijų – nuo valstijų lygmens iki pat FTB. Šiuo metu Kerolo apygardos šerifo Tobe‘o Leazenby skyriuje dirba 11 pareigūnų.

Pareigūnai įsirengė štabą netoli vietos teismo rūmų, kur analizuoja gyventojų pranešimus, kurių ėmė sulaukė tūkstančiais. Per metus pareigūnai gavo daugiau nei 11 tūkst. pranešimų. Kiekvieną dieną sulaukiama bent vieno naujo.

Bėgant savaitėms ir mėnesiams, tyrėjų skaičius mažėjo, nes vis daugiau pareigūnų grįžo į savo gimtuosius skyrius. Tačiau daugybė agentūrų, įskaitant ir FTB, prie šios bylos dirba kasdien.

Šerifas T. Leazenby pabrėžia, kad tai nėra beviltiškai neišspręsta byla, nes vilties ją išspręsti yra“.

„Tiesiog neįmanoma patikrinti tūkstančių pranešimų per 10 mėnesių laikotarpį, – praėjusių metų pabaigoje sakė šerifas. – Labai norėčiau įvardyti terminą, kai būsime patikrinę visą gautą informaciją.“

T. Leazenby sakė, kad būta akimirkų, kad jo komanda manė jau priartėjusi prie žudiko sulaikymo. „Buvo keli tokie momentai, tačiau likome nieko nepešę“, – prieš porą savaičių sakė jis, nepateikdamas daugiau detalių.

„Kai žmonės klausia „Kodėl viskas trunka taip ilgai?“, ramiai atsakau, jog vieną dieną mes stovėsime teismo rūmuose, ir kažkas bus teisiamas už šį nusikaltimą“, – sakė šerifas.

Indianos valstijoje aktyviai platinamas garso įrašas, kuriame įtariamas merginų žudikas sako „leiskitės nuo kalvos“. Policija tikisi, kad kas nors atpažins vyro balsą.

2017 metų rugsėjį galimu įtariamuoju buvo įvardintas ir sulaikytas Danielis J. Nationsas iš Kolorado. Jis panašus į fotorobote pavaizduotą įtariamąjį. Jo buvo ieškoma Indianoje, rugsėjį jis buvo sulaikytas už grasinimus prie vieno Kolorado valstijos pažintinio tako.

Liberty German, Abigail Williams

Policija neskelbė, ar jis laikomas įtariamuoju dvigubos žmogžudystės byloje, nors Indianos policija sugrąžino jį į Džonsono apygardą, kur jis buvo nuteistas už tai, jog nesiregistravo Indianos valstijos seksualinių nusikaltėlių registre ir sulaikymo metu vairavo automobilį su nebegaliojančias automobilio numeriais.

Nors praėjo jau metai, Libby ir Abby šeimų skausmas nė kiek nesumažėjo. Praėjusį mėnesį NBC televizijos žurnalistei Megyn Kelly šeimos sakė, kad gyvena su nuolat kirbančia mintimi, kad „galbūt šiandien bus ta diena“, kai bus surastas mergaičių žudikas.

„Tai yra labai sunki situacija, kurioje mes gyvename, nes mes gyvename labai mažoje ir glaudžioje bendruomenėje, ir tiesiog siaubinga įsivaizduoti, kad tas žmogus gali gyventi visai šalia“, – sakė Abby mama Anna Williams.

Ji žino, kad jos mergaitė taip paprastai nebūtų pasidavusi. „Jeigu jai kas lieptų leistis nuo kalvos, ją reikėtų tiesiog stumti, nes ji būtų iš visų jėgų priešinusis“, – mano moteris.

Pernai „Dr. Philo pokalbių laidoje“ dalyvavę Libby seneliai sakė, kad minėtas garso įrašas, įtariamojo fotorobotas tik dar labiau skatina juos ieškoti žudiko. „Nesame žmonės, kurie ramiai sėdi rankas sudėję... Mes mėginame skleisti žinią. Mūsų tikslas padaryti taip, kad visur būtų matomas jo veidas. Mūsų šeimoje yra atvira žaizda“, – sakė jie.

O Abby mama sakė, kad būna dienų kai „geriau jau manęs čia nebebūtų“. „Kiekviena diena yra naujas skausmas, ir skauda taip pat, kaip ir nužudymo dieną“, – sakė ji.

Labiausiai moteris bijo to, kad praeis dešimt metų, o ji taip ir nesužinos, kas nužudė jos dukrą.
O tuo tarpu Delfajaus miestelį vakarais ir toliau apšviečia oranžinės šviesos.