„Atkurtos Lietuvos Šimtmečio programos tikslas buvo įtraukti kuo daugiau žmonių į Vasario 16-osios šventę, kad Vasario 16-oji taptų asmeniškai svarbia“, – paklausta kaip vertina nuvilnijusią šventę, akcentavo Šimtmečio minėjimo programos vadovė Neringa Vaisbrodė. Pasirinktas komunikacijos kampanijos „Kam švęsti?“ tikslas – parodyti kiekvieno ryšį su Šimtmečiu, kiekvieno priežastį švęsti Vasario 16-ąją, – teigė N. Vaisbrodė, pabrėždama, kad tikslesnius duomenis tikisi gauti atlikusi visuomenės nuomonės tyrimus.
Iškart po šimtmečio sukakties minėjimo visoje Lietuvoje ir už jos ribų, prof. Liudas Mažylis tarė žodį Ateitininkų federacijos iškilmingame labdaros pokylyje Kaune, pabrėždamas, kad kalbą sako jau naujajame Lietuvos šimtmetyje. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atradimo autorius, su jam įprastu šarmingu, bet tiksliu pasakojimu atsiminė didžiojo atradimo trajektoriją.
Profesoriaus pasakojimas dar ir dar sykį, nebyliai pakartojo, kokią šventę būtume turėję be šio dokumento. Minios žmonių, einančių į Signatarų namus Vilniuje pažiūrėti eksponato, L. Mažylio atsiradimas tarp Lietuvos šimtmečio įtakingiausiųjų, byloja profesoriaus žodžiais kalbant, apie iki tol žiojėjusią „istorinę žaizdą“. „Atrodė, kad kalti, kad kažko esam netekę“, – pabrėžė L. Mažylis, ėmęsis sau išsikeltos misijos rasti Aktą ir parvežti jį į Lietuvą. Prieš tuos daugiau nei metus, pradėjęs tyrinėjimus profesorius suvokė, kad šimtmetis artėja pernelyg greitai ir dokumento suradimas papuoštų šventę.
Ir jis papuošė, papildė, o gal davė akstiną šiemet ne minėti, o švęsti. Tarsi virusas socialiniuose tinkluose plito nuotraukos iš renginių, vėliavų spalvų atributika pasipuošusios šeimos, trijų spalvų maistas, drabužiai, aksesuarai, švenčiančios įmonės, iš lentynų šluojamos Lietuvos trispalvės, pasak ne vieno renginyje kalbinto pašnekovo, kūrė šventės nuotaiką. Atrodo, kad nebūtinai po pirmųjų pristatymų visuomenei žadėjęs būti sėkmingas Lietuvos 100-mečio minėjimo scenarijus – pavyko.
Nemažiau šventiškai nusiteikusios buvo ir lietuvių bendruomenės užsienyje, Lietuvą sveikinusios užsienio valstybės. Stebėjome sveikinimus ir iš kaimyninių valstybių, ir iš tolimiausių pasaulio kampelių. Europos sostine tituluojamo Briuselio lietuvių bendruomenės nariai dalijosi vaizdais iš Penkiasdešimtmečio parko, kurio centrinė Triumfo arka nušvito Gedimino pilies ir Vyčio simbolika.
Europos Sąjungai pirmininkaujančios Bulgarijos bendruomenės nariai, pasak ten dirbančio diplomato Mindaugo Genio, gamino ir ragavo lietuviškus patiekalus, Varnoje atidengė dr. Jonui Basanavičiui skirtą atminimo lentą. Tautos patriarchas ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Bulgarijoje praleido 25-erius metus ir paliko ryškių pėdsakų Bulgarijos istorijoje.
Pakalbintas už Atlanto pareigas einantis, Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius pabrėžė, kad Lietuvos šimtmetį minėjo kone tūkstantis lietuvių, susirinkę į patriotinių dainų Šimtmečio koncertą, konsulato langus Čikagoje puošė trispalvės.
Tačiau grįžkime ten, kur pradėjome, profesorius L. Mažylis, likus kiek daugiau nei metams iki Lietuvos šimtmečio minėjimo, 2017 m. vasario 10 d., jau pradėjęs dokumento paieškas, persvarsto ieškojimo eigą, maršrutą ir aprašo socialiniame tinkle „Jau žinau, kad Dokumento su visais 20 parašų tikrai nėra KUN (Kaune), nėra ir VNO (Vilniuje) ir jau pusę metų kaip svarstau prielaidą, jog Dokumento APSKRITAI nebuvo. Nuliniai variantai visada svarstytini. Išsisvarstė tikslus atsakymas: turėjo būti nemažiau kaip trys Dokumento egzemplioriai. Turbūt daugiau. Turbūt su visais 20 parašų. AR tikrai su parašais? Man kaip autografų medžiotojui tai SVARBU. Neplanuoju sumedžioti Dokumento. Bet noriai medžioju brūkštelėtus parašus. Per pusę metų jų šrifto užsilankstymus jau moku beveik mintinai. Baigiu išmokti rašomųjų mašinėlių šriftų niuansus. Dokumentai nedingsta, – sako man istorikai. Rankraščiai nedega, – rašoma knygoje apie Meisterį. Beje, tai tikrai taip: išlieka nebūtinai tik popierius ir raidės. Visada visų svarbiausia būna tikrai ne popierius ir ne raidės. Dabar jau turiu medžioklės planą. Jis paprastas: kelionių logikos atkartojimas.“
Ir tampa aišku, kad šiųmetės šventės pilnatvė buvo užprogramuota jau tuomet.
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.