Specialistai sutartinai tikina, kad į gatves išvažiuoja jauni žmonės, kurie formaliai turi tam teisę, nes savo rankose laiko vairuotojo pažymėjimą. Tačiau įgūdžių vairuoti jie neturi. Dar blogiau, kai jaunas žmogus mano esantis geras vairuotojas ir stipriai pervertina savo galimybes.
Specialistai rodo pirštu į vairavimo instruktorius. Vienas žinomiausių Lietuvos vairavimo mokytojų Artūras Pakėnas sutinka, kad vairuotojų paruošimo sistema stipriai serga. Tačiau yra ir kur kas daugiau priežasčių, kodėl reguliariai nutinka skaudūs eismo įvykiai.
Privalomi mokymai
D. Grinbergas atkreipia dėmesį į iškreiptą vairavimo kursų tikslą.
„Iš tiesų žmonės mokosi ne vairuoti, o gauti vairuotojo pažymėjimą. Turbūt čia ir yra didžiausia problema. Kažkada buvusi graži idėja, kad privalomai mokyti papildomai, matyt dėl politinių priežasčių buvo numarinta. Aš net neabejoju, kad reikia papildomo mokymo. Pas mus žmonės taip mano, kad vairuotojo pažymėjimas yra prigimtinė teisė, kad privaloma jį gauti ir nebūtinai reikia mokėti vairuoti. Tai yra didžioji problema. Tai jau ir mentaliteto klausimas“, – pastebi D. Grinbergas.
Specialistas neabejoja, kad savo noru didžioji dalis vairuotojų į vairavimo kursus negrįš.
Problema – instruktoriai
Buvęs lenktynininkas Stasys Brundza atkreipia dėmesį į pačių vairavimo instruktorių kompetenciją.
„O kas moko vairavimo instruktorius? Mano galva, atsakymo nėra iki šiol. Konkrečiai sisteminio mokymo nėra. Aš jau senai siūliau, kad išlaikius teises 24 mėnesių laikotarpyje būtų privaloma lankyti vairavimo kursus specialiose trasose saugaus eismo centruose. Tai turėjo būti skubiai padaryta, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Tik teises gavę vairuotojai mano, kad gerai vairuoja, tačiau ištikus sudėtingesnei situacijai mes matome, kaip tai liūdnai baigiasi. Būtent specialiose trasose vairuotojai suprastų, jog iš tiesų nemoka vairuoti“, – sako S. Brundza.
Buvęs lenktynių pilotas taip pat stebisi, kad nėra baudžiami avarijas, nors ir nedideles, sukeliantys vairuotojai. Teoriškai avarijų kaltininkai nukenčia dėl pabrangsiančio draudimo, tačiau tiesioginių baudų dėl techninių įvykių nėra.
„Kai vairuotojas užmuša žmogų – tai jau vėlu. Reikia bausti tada, kai jis jau daro lengvesnius pažeidimus. Tarkime, avarijos, kai nėra sužeistų žmonių. Užpildoma deklracija ir viskas tuo baigiasi. O tokių atvejų yra 100 tūkst. per metus! Kodėl techninių avarijų kaltininkai nebaudžiami, kad ir 100 Eur bauda? Surinktus pinigus būtų galima panaudoti saugaus eismo priemonėms. Nebaudžiamumas veda prie nelaimių“, – įsitikinęs specialistas.
„Tai jau automatiškai disciplinuoja vairuotojus. Suko į kairę ir nepraleido motociklo, bet gal tas motociklas lėkė tokiu greičiu, kad jo net pastebėti neįmanoma? Gal važiavo per raudoną ir partrenkė žmogų? O gal žmogus ėjo per raudoną? Visa tai ir matytųsi įrašuose“, – siūlo S. Brundza.
Šaukštas deguto
Ta patarlė, kai šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tinka ir šiuo atveju – tą pripažįsta A. Pakėnas. Tiesa, neaišku, koks šiuo atveju deguto ir medaus santykis.
„Iš esmės žmonės teisūs – aš ir pats sau keliu tokius klausimus. Esu pats matęs, kai į vairavimo mokyklas ateina jauni vyrukai ir sako: aš noriu dirbti vairavimo instruktoriumi, turiu licenciją. Tada klausia: o tu moki mokyti vairuoti? Tada kandidatas į instruktorius jau piktas: „ar jūs matote, kad aš turiu licenciją? Jūs ką nors suprantate iš viso? Juk aš turiu licenciją!“. Pas mus toks pats supratimas visose srityse – yra 3 mln. krepšinio trenerių, 3 mln. mokytojų, 3 mln. gydytojų. Visi viską mokame“, – dėsto vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas teigia, kad instruktorius pirmiausia turi būti geras pedagogas. Tuo tarpu Lietuvoje supratimas yra kitoks.
Problemų apstu
Tačiau A. Pakėnas nesutinka, kad dėl visko kalti tik vairavimo instruktoriai.
„Nėra vienos problemos – tai yra sisteminė problema. Viena iš jų yra ir vairavimo instruktorių darbo kokybė. Man labai daug teko bendrauti su vairavimo instruktoriais visoje Lietuvoje ir tikrai yra nuostabių specialistų. Jų yra ir yra nemažai. Tačiau yra tokių, kurie dirba atmestinai. Lygiai taip pat, kaip ir visose profesijoje. Visko yra. Taip, egzistuoja vairuotojų paruošimo problema, bet ir daug kitų problemų“, – DELFI sako A. Pakėnas.
Kitas klausimas – vairuotojų mąstymas. Tai kur kas sudėtingesnis klausimas, nei techninis mokymas vairuoti. A. Pakėno teigimu, šiuo klausimu vairavimo instruktoriai padėti menkai tegali.
„Aš galiu būti geriausias mokytojas, bet jei ateina žmogus ir sako: „tu man neaiškink, o tik pasakyk, kaip egzaminą išlaikyti ir atsiknisk nuo manęs!“ Jei jūs vaikštote su suplyšusiomis kelnėmis, o aš jums liepsiu nusivalyti batus, juk kelnės ir liks suplyšusios.
Mes norime vieno sprendimo, kad viskas susitvarkytų, tačiau taip nebus. Pas mus viskas tiek apleista, kad reikia 20 sprendimų, jog sistema pagerėtų. Mes norime vieno sprendimo, tačiau pirmiausia reikia keisti požiūrį. Sako, pas mus gerėja vairavimo kultūra, tačiau nežinia su kuo ji lyginama.
Bet jūs man pasakykite, kuris žmogus nežino, kad negalima viršyti greičio? Jau darželinukas žino, kad negalima viršyti greičio ir eiti per raudoną. Pilietis augo mūsų visuomenėje, savo šeimoje, aplinkoje, mokykloje ir ateina pas mane sulaukęs 18-20 metų. Aš jį matysiu du mėnesius, o jūs norite, kad aš jį padaryčiau piliečiu?! Per 20 metų jo aplinka, Lietuva, mokykla, šeima nepadarė jo piliečiu, o vat Artūras per du mėnesius padarys iš jo pilietį? Situacija yra tokia“, – liūdnai konstatuoja A. Pakėnas.
