Kuo daugiau rinkų grūdų eksportui

UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas, pristatydamas bendrovės eksporto planus pasakoja, jog Lietuvai ypatingai svarbu būti pasiruošusiai eksportuoti grūdus į kuo didesnį skaičių šalių. Tarkime, jei vienoje valstybėje susiklosto nepalanki situacija ir lietuviškų grūdų paklausa sumažėja, tuomet yra galimybė grūdus greitai parduoti kitoje rinkoje. Savo lūkesčius sukoncentravę tik į vieną ar kelias šalis, tampame nuo šių šalių priklausomi.

Norėdami būti lankstūs ir greitai reaguoti į situaciją rinkoje, anot K.Šimo, privalome dabar padaryti „namų darbus“. Tam nereikia nei didelių finansinių išteklių, nei ilgų metų laukimo, tiesiog Lietuvos įdirbio su atitinkamomis kitų šalių tarnybomis ir sėkmės.

„Nedidelei, senas žemės ūkio eksporto tradicijas turinčiai valstybei, kurios populiacija mažėja, svarbu turėti kuo daugiau diversifikuotų eksporto rinkų,“ – sako „Agrokoncerno grūdų“ vadovas. Anot jo, nedidelė šalis gali labai operatyviai reaguoti į pokyčius eksporto rinkoje, ko negali didžiosios eksportuojančios šalys. Pavyzdžiui, lietuviški kviečiai yra aukščiausios kokybės, jų gali būti įvairių kokybės kategorijų. Todėl Lietuvos eksportuotojai yra labai lankstūs, gali greitai rasti nišas įvairiose rinkose. Logistinė grandinė, kuri galėtų greitai sureaguoti į netikėtai susiformavusį poreikį. Ir taip galima gauti didžiausią kainą už savo prekę. Anot „Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus, vieną mėnesį parduodame 0,5 mln. tonų kviečių į Turkiją, kitą mėnesį galime prekiauti Ispanijos rinkoje, trečią – Nigerijos ir t.t.

Pasak K. Šimo, šioje situacijoje Lietuvos verslininkams palanku eksportuoti grūdus kaip žaliavą, nes šalis turi nemažą potencialą šioje srityje, o sukurti tokį galutinį produktą eksportui, kuris tiktų įvairioms rinkoms, gana sudėtinga.

„Šalyje suvartojame tik trečdalį užaugintų grūdų, tad eksportuoti likusį kiekį kaip perdirbtus produktus mažai šaliai būtų didelė priklausomybė. Gaminius dėl galiojimo laiko ir kitų aspektų paprastai patogu eksportuoti į dideles kaimynines rinkas. Patekimo į naują rinką su gaminiu trukmė tikrai nemaža – maždaug 5-7 metai, todėl praradus vieną rinką, keletą metų gali tekti dirbti vien siekiant savo gaminius pateikti į naują rinką. Panaši situacija susiklostė, kai užsivėrė Rusijos rinka ar 2008 metais Vakarų rinkose įvyko krizė“, – sako jis.

Reikalinga kokybės patikra

Norint gauti leidimus eksportui ir užmegzti reikalingus ryšius su užsienio šalių prekybininkais, reikia užtikrinti aukštą grūdų kokybę bei galimybę nuolat ją patikrinti. K. Šimas pasakoja, jog visai neseniai Lietuvoje lankėsi Indijos karantino tarnybos atstovai, kurie aiškinosi, ar Lietuvoje galima kokybę atsekti nuo pat ūkininko lauko, elevatoriaus, logistinės grandinės, uosto ir iki pat laivo, kuriuo grūdai iškeliauja iš Lietuvos.

„Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas sako, kad Lietuvai ypatingai svarbu būti pasiruošusiai eksportuoti grūdus į kuo didesnį skaičių šalių

„Agrokoncerno grūdai“ ypač daug dėmesio skiria grūdų kokybės užtikrinimui, todėl kokybės tyrimus atlieka pagal nustatytą tvarką, laikydamiesi Tarptautinių ir Lietuvos standartų, naudodami sertifikuotą patikrinimo įrangą ir procedūras.

Bendrovė grūdus tiek iš grūdų augintojų, tiek iš kitų rinkos dalyvių perka pagal tarpusavyje pasirašytas sutartis. Nuo 2015 metų privaloma į grūdų pirkimo – pardavimo sutartis su ūkininkais įtraukti LST sąlygas (LST yra Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas ir visuomenei skirtas standartas), kuriose nurodomi konkretūs grūdų kokybės parametrai bei atsiskaitymo už parduotus grūdus terminai.

Bendrovė „Agrokoncerno grūdai“, pasirašydama sutartis, visada tikrina grūdų kokybę – tai daroma tiek grūdus perkant, tiek juos parduodant, tiek pervežant ar perkraunant. Gavus krovinį, grūdų kokybė yra nustatinėjama iš karto – yra imamas mėginys ir atliekamas jo tyrimas.


Skatina rūpintis kokybe

Atliekant grūdų kokybės patikrą „Agrokoncerno grūduose“ mėginiai yra paimami automatizuotu „Rakoraf“ prietaisu. Paimtas mėginys automatiškai keliauja į laboratorijos prietaisus, taip eliminuojant žmogiškąjį veiksnį. Mėginiai yra saugojami nustatytą laiką, jei pirkėjas ar pardavėjas suabejotų pradinio vertinimo metu gautais grūdų kokybės rezultatais.

„Jei pardavėjas suabejoja gautu kokybės vertinimu, jis gali pasiimti užplombuotą arbitražinį grūdų mėginį ir per 48 val. jį dar kartą patikrinti bet kurioje sertifikuotoje laboratorijoje“, – pasakoja apie procedūras „Agrokoncerno grūdų“ vadovas. Neretai tokios kontrolinės patikros atliekamos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.

Anot K.Šimo, per praėjusius metus ūkininkai iš „Agrokoncerno grūdų“ ne kartą pasiėmė grūdų mėginius pakartotiniams patikrinimams, bet nei karto nustatyta kokybė nebuvo užprotestuota. „Agrokoncerno“ įmonės perka grūdus beveik 20 metų, kasmet padaroma apie 50 tūkst. grūdų kokybės tyrimų. Per tą laiką elevatoriuose nustatant grūdų kokybę tyrimo rezultatai buvo netikslūs tik 7 kartus.”

„Skatiname ūkininkus nebijoti dar kartą patikrinti jau nustatytą grūdų kokybę. Tam geresnes galimybes šiemet sudarė ir Augalininkystės tarnyba, kuri arbitražinius mėginius priims ne tik Vilniuje, bet regioniniuose savo tarnybos skyriuose. Tad kilus abejonių žemdirbiui nebeteks gaišti brangaus laiko ir važiuoti į Vilnių, pakaks mėginį pristatyti regioniniam tarnybos skyriui“, – pasakoja K. Šimas.

Pasaulyje pripažinti ir vertinami prietaisai


Ėminiai grūdų kokybei nustatyti imami ir formuojami pagal LST EN ISO 24333 ar LST EN ISO 542 reikalavimus. Šie pavyzdžių ėmimo metodai yra nustatyti Tarptautinės standartų organizacijos (ISO - International Standart Organization), kuriuos naudoja dauguma ES ir kitų pasaulio šalių.

„Agrokoncerno grūdų“ naudojami grūdų ėmimo prietaisai yra standartizuoti ir sertifikuoti. Grūdų kokybė „Agrokoncerno grūdų“ elevatoriuose nustatoma infraraudonųjų spindulių prietaisu „Infratec“, kuris sukurtas Švedijoje ir naudojamas ES, taip pat JAV, Kanados, Australijos grūdų pirkimo kompanijų. Visus „Agrokoncerno“ įmonių elevatorius yra atestavusi Valstybinė augalininkystės tarnyba.

Bendras tinklas – tie patys standartai

Visi grūdų kokybės vertinimo prietaisai Lietuvoje sujungti į bendrą grūdų kokybės vertinimo tinklą. Dabar bendrame Lietuvos grūdų kokybės vertinimo tinkle yra 130 analizatorių, eksploatuojamų pagrindinėse grūdų supirkimo–perdirbimo įmonėse, malūnuose ir grūdų sandėliuose. Vienas iš svarbiausių tinklo privalumų – vartotojai naudojasi tomis pačiomis kalibracinėmis lygtimis, kurios koreguojamos ir keičiamos centralizuotai, o tinklo vartotojai neturi galimybės keisti prietaiso parametrų ar kitaip jį reguliuoti. Metrologinę patikrą atlieka Valstybinė metrologijos tarnyba. Rodmenų rezultatai tiesiai iš prietaiso sujungti su apskaitos sistemomis, kur galutinai apskaičiuojama grūdų kaina.

Užsakymo nr.: PT_77213407