Vasario 16 d. įsigalios koncerno prezidento D. Mockaus pasirašytas įsakymas, kuriuo įmonėje steigiamas 1 mln. Eur piniginis Vasario 16-osios fondas, neturintis atskiro juridinio asmens statuso.
Pagal fondo nuostatus, jo lėšos galės būti skiriamos Lietuvos valstybingumo istoriniams tyrimams, meno ir kultūros projektams, t. y. moksliniams tyrimams, mokslinėms ekspedicijoms, istoriškai aktualių objektų įsigijimui, meno kūrinių (knygų, meno albumų, kino filmų, muzikos projektų ir pan.) finansavimui, mokslininkų publikacijoms parengti reikalingų tyrimų, istorinių objektų eksponavimo finansavimui, mokslo ir meno stipendijoms, edukacijai, mokslo renginiams finansuoti.
Daugiausia vienos paraiškos (vieno projekto) finansavimui bus skirta 100 tūkst. Eur. Be to, už pasiekimus Lietuvos valstybingumo istorinių tyrimų srityje kiekvienais metais iš fondo bus galima skirti vieną ne didesnę kaip 20 tūkst. Eur premiją (jeigu ji skiriama asmenų grupei, suma bus paskirstoma po lygiai kiekvienam asmeniui).
Fondas veiks tol, kol bus paskirtas 1 mln. Eur ir pateiktos visos ataskaitos, kaip šie pinigai išleisti.
Paraiška nebus nefinansuojama, jeigu pareiškėjas (išskyrus fizinius asmenis) neturės paramos gavėjo statuso, pateiks klaidingą ar netikslią informaciją paaiškės, kad paraiškos neįmanoma įgyvendinti arba ji neatitiks nustatytų kriterijų arba jei fondo taryba nuspręs neskirti finansavimo.
Kaip DELFI informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), jeigu 1 mln. Eur skiriamas labdaros arba paramos organizacijai, pinigus skyręs mokesčių mokėtojas turi teisę sumažinti apmokestinamąjį pelną.
Juridinis asmuo gali atskaityti dvigubą paramai skirtų išmokų sumą, t. y. 2 mln. Eur (1 mln. x 2) ir sumokėti 300 tūkst. Eur mažiau pelno mokesčio (jei jo mokamo pelno mokesčio tarifas – 15 proc.).
Primename, kad 2017 m. pradžioje milijonas pažadėtas kilus skandalui dėl tuometinio VMI viršininko Dainoro Bradausko ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio susitikimų.
Praėjusio sausio 20 d. D. Bradauskas buvo atleistas nustačius, kad jis R. Kurlianskiui teikė informaciją apie „Vilniaus prekybos“ akcininkų mokestinius patikrinimus.
2017 m. sausio 29 d. VMI pranešė, kad iš naujo atliks tiek „MG Baltic“, tiek „Vilniaus prekybos“ patikrinimus. Kol kas neaišku, kokie yra patikrinimų rezultatai, nors naujoji VMI viršininkė Edita Janušienė yra išreiškusi viltį, kad jie bus baigti iki 2017 m. pabaigos.
Be kita ko, „MG Baltic“ ir D. Mockus kartu su žmona teismuose ginčija ankstesnius VMI patikrinimus dėl beveik 2 mln. Eur galimai nesumokėtų mokesčių dėl kai kurių įmonių akcijų pardavimo.
200 tūkst. Eur gavėjai jau aiškūs
Trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad Lietuvos istorijos institutui ir Lietuvos nacionaliniam muziejui iš „MG Baltic“ fondo jau skirta po 100 tūks. Eur.
„Nepriklausomybės akto sugrąžinimas Lietuvai buvo ir lieka svarbiausiu iniciatyvos ir naujojo fondo tikslu, tačiau fondo steigėjai nusprendė pakeisti strategiją ir gerokai išplėsti interesų lauką. Tai yra didžiausia kada nors privataus mecenato skirta pinigų suma šiai sričiai, todėl fondas sukuria potencialo proveržiui tiek atskirose istorijos disciplinose, tiek konkretaus istorijos tarpsnio tyrinėjimams. Mes nekantriai lauksime gabių mokslininkų, organizuotų grupių, istorijos studentų ir entuziastų paraiškų jų projektų finansavimui“, – pranešime cituojamas Vasario 16-osios fondo tarybos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.
„Pirmasis iniciatyvos etapas buvo pagrįstas netikėtumo ir sėkmės elementais, antrajame nusprendėme veikti nuosekliai, akademiškai ir orientuotis į ilgesnio laikotarpio tikslus. Aš nežinau, ar klausimai „kaip sugrąžinti Nepriklausomybės aktą Lietuvai“ ar „kokių dar reikšmingų Lietuvai artefaktų esama užsienyje“ yra verti milijono, bet esu tikras, kad į juos verta atsakyti. Šią misiją vykdo fondo taryba, „MG Baltic“ yra fondo steigėjas ir finansuotojas“, – komentavo D. Mockus.
Fondo tarybą sudaro 9 nariai. Visi jie fondo veikloje dalyvauja savanoriškai, negaudami atlygio. Taryba, remdamasi fondo nuostatais, vertina teikiamų paraiškų vertę, atsižvelgdama į projekto reikšmingumą Lietuvos valstybingumo istorinių tyrimų plėtrai ir sklaidai, jo aktualumą, išliekamąją vertę bei įtaką modernios pilietinės savimonės ugdymui. Fondo taryba gautas paraiškas finansavimui svarstys kartą per 3 mėn.
„Į tarybą kvietėme istorijos specialistus ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turinčius žmones. Pasiekėme subalansuotą sudėtį, ją sudaro savo sričių ekspertai, kuriuos vienija dėmesys Lietuvos istorijai“, – sakė D. Mockus.
Fondo tarybą sudarys: Lietuvos istorijos instituto direktorius R. Miknys (pirmininkas), kolekcininkas, visuomenininkas Vygintas Bubnys (pirmininko pavaduotojas), Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vykintas Vaitkevičius, vienas buvusių koncerno „VP grupė“ akcininkų Ignas Staškevičius, prodiuseris Laurynas Šeškus, „Bridge Capital“ konsultacinės organizacijos vadovaujantis partneris Jonas Tamulis.
Koncernas „MG Baltic“ valdo 78 bendroves. Grupės skelbia 2017 m. pasiekusi 607 mln. Eur apyvartą, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 239 mln. Eur. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3,9 tūkst. darbuotojų.
