Be to, pabrėžia jis, situacija gali pasinaudoti ne tik prekybininkai – gamintojai, didmenininkai, logistai ir kiti gali imti didinti savo pelną teisindamiesi augančia gamybos, pervežimų savikaina.
– Kokių Lietuva turi svertų, kad pavyktų sumažinti maisto produktų kainas?
– Pritarčiau, kad, sumažinus PVM, trumpuoju laikotarpiu ir prekybininkai kainas panašiai sumažintų. Kiek esu matęs pavyzdžių Europoje, pirmą mėnesį kainos krinta apie 80 proc. nuo to, kiek turėtų iš tiesų kristi. Nedrįstu spėlioti, bet, sumažinus PVM, Lietuvoje pirmą mėnesį jos galėtų kristi 7–9 proc.
Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi. Todėl kyla rizika, kad per šiek tiek ilgesnį laikotarpį kainos vėl grįš prie pradinio lygio.
Nereikia sakyti, kad pasinaudotų tik prekybininkai – tuo pasinaudoti gali ir gamintojai, didmenininkai, logistai ir kt. Žinodami, kad galutinė kaina vartotojui sumažėjo apie 10 proc., savo dalį jie gali didinti teisindamiesi augančia gamybos, pervežimų savikaina. Tą padaryti per ilgesnį laikotarpį tikrai nėra sudėtinga.
Taigi manau, kad trumpą laikotarpį kainos kristų, bet vėliau jos taptų tokios, kokios buvo iš pradžių.
– Kaip kaimyninėms šalims pavyksta taikyti mažesnį PVM?
– Yra įvairių pavyzdžių. Paskutinis – Latvijos pavyzdys, kur nuo praėjusių metų buvo sumažintas PVM vietos augintojų daržovėms ir vaisiams. Oficialių duomenų dar nėra, bet, kiek matome iš žiniasklaidos, yra nepasitenkinimo, kad kainos nesumažėjo tiek, kiek tikėtasi.
Tarkime, žmonės mato, kad, nors PVM sumažintas, kainos vis tiek auga. Bet apskritai jos auga todėl, kad buvo prastas derlius obuolių ar kitų vaisių. Taigi paskui labai sudėtinga įvertinti galutinį pokytį.
– Kaip PVM sumažinimas paveiktų biudžetą?
– Manau, kad mažesnis PVM maisto produktams yra normali idėja ir sprendimai gali būti priimami. Bet akcentuočiau, kad, nors iš mažesnių PVM tarifų laimi visi, kyla klausimas, kaip padengti biudžeto nuostolius.
Reikia suprasti, kad PVM sumažinimas iki 9 proc. biudžeto pajamas gali sumažinti keliais šimtais milijonų eurų. Tada klausimas – o kaip juos padengti? Juk mokytojams, medikams ir kitiems darbuotojams, prašantiems didesnių atlyginimų, nepasakysi, kad makaronai bus pigesni 10 proc. Taigi, jei nėra pasiūloma alternatyvių šaltinių, kaip padengti dingstančias pajamas, toks siūlymas tampa bevertis.
DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvoje galioja 21 proc. PVM tarifas.
Konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas teigia siūlysiantys, kad maisto produktams būtų taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas.
Antradienį Seime surengtos diskusijos apie kainų politiką Lietuvoje metu Ž. Pavilionis sakė, jog nustačius šį tarifą, kainos turėtų sumažėti 9 ar 10 proc.
Atsinaujinus diskusijoms apie lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maisto produktams, pieno ir mėsos perdirbėjų atstovai teigia, kad jis leistų sumažinti kainas.
Tačiau pasiūlymu mažinti PVM suabejojo ir premjeras Saulius Skvernelis.
S. Skvernelis antradienį interviu LRT radijui sakė, kad laisvos rinkos šalyje kalbėti apie kainų reguliavimą nėra ir prasmės, tačiau Vyriausybė svarsto, ar įmanoma sumažinti kainas, sumažinus PVM.
„Vyriausybėje svarstomos priemonės, kad galbūt per PVM mažinimą taip pat pavyktų situaciją suvaldyti. Tačiau kiek turėjome panašių situacijų su pridėtinės vertės mokesčio sumažinimu, tai kaip taisyklė, jis lieka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui. Dėl to, kol nėra labai aiškaus sprendimo, kaip užtikrinti, kad jei PVM būtų sumažintas, ar tikrai galutinis laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras.
„Svarbiausias momentas šitoje situacijoje, kad reikia didinti mūsų gyventojų pajamas, kad atlyginimai ir pajamos būtų tokios, kad tas kainų augimas, kuris yra svyruojantis, jis negąsdintų. Ir, aišku, reikia valdyti infliaciją, nes tai taip pat kerta per perkamąją galią“, – pridūrė jis.
