- Esate sakęs, kad ši knyga išskirtinė - tokios šalyje dar nebuvo. Vadinate ją pirmąja Lietuvos narkokronika.
- Lietuvoje ši tema vis dar tebėra nauja - iki šiol nebuvo rimtesnės studijos. Visame pasaulyje auga prekyba narkotikais ir jų vartojimas. Pasaulyje sukurta daugybė rimtų dokumentinių filmų ir knygų apie prekybą narkotikais.
Ši knyga yra apie Dainavos ir Šilainių probleminius jaunuolius. Šiuose Kauno rajonuose vyksta daugybė nusikaltimų: plėšimų, užsakomųjų žmogžudysčių (pvz., Šilainiuose buvo nušautas garsus bušido kovotojas Remigijus Morkevičius) ir t.t. Iš šių rajonų yra kilę daugybė šios knygos „herojų“. Tai jauni žmonės, kurie norėjo išsivaduoti iš slegiančios atmosferos, norėjo turėti pinigų, kad galėtų nusivesti merginą į kiną, skaniau pavalgyti, nusipirkti automobilį. Jie nusprendė iš tų rajonų išvažiuoti į Europą. Daugybė probleminių jaunuolių išvažiavo į Europą daryti įvairiausių nusikaltimų: Skandinavijoje plėšti pasiturinčių žmonių namus, vogti valčių variklių, Vokietijoje vogti automobilių.
Vėliau jie perėjo prie aukščiausio lygio narkotikų kontrabandos. Kai kurie iš jų „uždirbo“ milijonus. Vienos užsienio šalies aukštas teisėsaugos pareigūnas, kuris lankėsi Lietuvoje, teigia, kad šio tarptautinio narkokartelio dešimties metų (nuo 2003 iki 2013 m.) apyvarta siekė beveik pusantro milijardo JAV dolerių.
- Ar tokia suma reali?
- Daugeliui šis skaičius atrodo kosminis. Tai tikrai labai stiprus skaičius. Knygoje yra įvardytas užsienio pareigūnas, kuris paskelbė šį skaičių. Jo teigimu, tai padarė narkotikų kartelis, kurio veikloje dalyvavo ir lietuviai.
- Tokiu atveju bent jau pagrindiniai gaujos nariai turėjo būti sukaupę milžiniškus turtus. Ar jie surasti?
- To reiktų klausti „Agurkinių“ bylą tyrusių pareigūnų. Kai kurie man pasakojo, kad turto rasta labai daug. Bet kiti teigia, jog surastas turtas nesiekia milijonų vertės. Vieni teigia vienaip, kiti kitaip.
- Vienas iš itin brangių pirkinių - gaujos vado Sauliaus Velečkos BMW.
- Taip, tai tikrai labai brangus automobilis. Kaip man pasakojo jo aplinkos žmonės, toks automobilis buvo vienintelis Baltijos šalyse. Tokio automobilio neturėjo net mūsų šalies vadovai.
Jo kaina labai svyruoja - priklauso nuo modifikacijos. Teigiama, kad jis kainuoja apie pusę milijono eurų. Šis automobilis yra „nenužudomas“. Šis šarvuotas septintos klasės BMW yra visiškai kitoks, nei paprasti septintos klasės BMW. Jis atlaiko šūvius, sprogdinimus. Jei jis padegamas ar į vidų leidžiamos dujos, nusileidžia deguonies kaukė.
Tiesa, šios mašinos eksploatacija labai brangi. Vieną iš kriminalistų ištiko lengvas šokas, kai pamatė sąskaitas už elementarius automobilio aptarnavimo darbus: paprasčiausios žarnelės pakeitimas kainavo tūkstančius.
- Kaip pavyko prakalbinti S. Velečką - pagrindinį knygos „herojų“?
- Kai labai stengiesi, žmones prakalbinti pavyksta. Medžiagą rinkau maždaug 10 metų. Dirbdamas prie kitų knygų rinkau medžiagą ir šitai.
Ne vienerius metus vaikščiojau pas S. Velečką į įkalinimo įstaigas. Pradžioje jis buvo piktai nusiteikęs, tvirtino, kad bylą sufabrikavo teisėsaugos pareigūnai. Bet galų gale pasišnekėjome, bendra pokalbių trukmė - maždaug 20 valandų.
- S. Velečka iš kitų savo kolegų išsiskiria tuo, kad turi aukštąjį išsilavinimą.
- Teisėsaugininkai ir kiti jį pažįstantys žmonės sako, kad tai yra visiškai naujos nusikaltėlių kartos atstovas. Jis visiška priešingybė vadinamiesiems „treninginiams“, „marozams“ ir pan. Net pareigūnai pripažįsta, kad S. Velečka, jei nebūtų pasukęs nusikaltėlio keliu, galėjo būti klestintis verslininkas ir vienas turtingiausių šalies žmonių.
- Kuo skiriasi „Agurkiniai“ nuo kitų gaujų?
- Viskuo. Kaip sakė vienas pareigūnas, pavyzdžiui, lyginant „Daktarų“ ir „Agurkinių“ veiklos mastus, „Daktarai“ rūkė prasčiausios kokybės tabaką.
„Agurkiniai“ Lietuvoje beveik nieko nedarė, jie veikė Europos mastu. Lietuvoje jie tik gyveno ir pinigus leido. Nes Lietuvos policija puikiai dirba ir tokie veikėjai anksčiau ar vėliau sulaukia atpildo. Todėl gauja veikė Rusijoje, Olandijoje, Anglijoje, dar keliose Vakarų šalyse.
- Turint minty jų veiklos mastą, sunku patikėti, kad apsieita be žmogžudysčių.
- Byloje buvo kaltinimas tik dėl vieno asmens nužudymo. 2011 m. Šilainiuose, prie vaikų darželio, autobusiuke, buvo nušautas kaunietis. Tas žmogus bendravo ir su teisėsaugininkais, ir su nusikaltėliais. Jis balansavo ant ribos ir vieną rytą buvo rastas nušautas. Kaltinimas žmogžudystės organizavimu buvo pareikštas S. Velečkai.
Teismo metu dėl šios žmogžudystės kaltę prisiėmė klaipėdietis Dmitrijus Romanovičius, kaltinimas S. Velečkai buvo panaikintas. Žmogžudystės užsakovas liko paslaptimi. Apie šitą žmogžudystę galima būtų rašyti atskirą knygą.
- Ar kas nors girdėti apie S. Velečkos „dešiniosios rankos“ Algimanto Ringailos, kuris dingo 2014 m., likimą?
- Tai vienas įdomiausių knygos personažų. Jis sau ir kitiems primesdavo nusikalstamo pasaulio taisykles. Jis mėgo vaizduoti „kiečiausią“. Gaujos jaunimui patarinėjo parduoti savo automobilius ir pirkti ginklus. Tuos jaunuolius jis vadino kareiviais.
O metus pasėdėjęs Lukiškėse ėmė ir prabilo - pareigūnams detaliai išpasakojo apie gaujos nusikaltimus ir t.t. Išdavė visus. Tai žmogus - mįslė, neaišku, kodėl jis taip pasielgė.
Išėjęs į laisvę A. Ringaila aplankė suimtų grupuotės narių žmonas, sugyventines, drauges, draugų draugus ir susirinko apvalią sumą. Vieni kalba, kad jis surinko pusę milijono eurų, kiti sako, kad suma dar didesnė - apie du milijonus. O po to jis pabėgo iš Lietuvos. Jau kelis metus jis yra vienas iš labiausiai Europolo ieškomų Lietuvos nusikaltėlių.
Jį pažinoję žmonės spėlioja, kad galbūt jis, užsiauginęs barzdą ir pasikeitęs tapatybę, ramiausiai darbuojasi kokiame nors fabrikėlyje Anglijoje. Kiti netgi šneka, kad jis galbūt užsidaręs kokiame nors vienuolyne Azijoje.
- Apie ką bus kita Jūsų knyga?
- Aš apie savo temas pranešu tik finaliniame etape, atiduodant knygą spaustuvei. Kai prisišneki anksčiau laiko, projektas nesigauna. Todėl aš dabar patylėsiu apie ateities projektus. Bet minčių dviem-trim knygoms yra tikrai.