„Ką tik sužinojau, kad jūs sėkmingai pradėjote „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimo procesą(...), tai neįtikėtinas žingsnis pirmyn. Malonu, kad nereikės Lietuvos atžvilgiu pradėti pažeidimo procedūrų. Manau, kad pasitelksiu Lietuvą kaip pavyzdį kol kas šiuo klausimu atsiliekančioms šalims“, – viešoje diskusijoje Vilniuje pirmadienį sakė už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė.
„Kartu šiuo sprendimu palietėte ir labai svarbų Europos Komisijos baudos („Lietuvos geležinkeliams“ dėl išardyto Rengės ruožo – BNS) klausimą. Ar bendrovės skaidymas pakankamas, kol kas negaliu pasakyti, pamatysime“, – pridūrė ji.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad jeigu „Lietuvos geležinkelių“ veiklos būtų atskirtos bent prieš penkerius metus, Europos Komisija pernai, tikėtina, nebūtų skyrusi beveik 28 mln. eurų baudos bendrovei.
„Jeigu skaidymas būtų prieš penkerius metus, tai gal ir nebūtų (baudos – BNS). O jeigu prieš metus, manau, kad būtų – per vėlu jau būtų, reikėjo tą daryti anksčiau. Pirma, reikia žinoti, kad bauda buvo ne dėl skaidymo, skaidymas galbūt galėjo amortizuoti komisarės Margrethe Vestager (baudą skyrusios eurokomisarės Margaretės Vestager – BNS) nuotaiką, bet ne pačią esmę, bauda buvo dėl agresyviai išardyto Rengės ruožo. (...) Pirmiau reikėjo sutvarkyti Rengę, o tada tiktai reikėjo priimti šį sprendimą (skaidyti „Lietuvos geležinkelius“ – BNS)“, – diskusijoje kalbėjo R. Masiulis.
Išskaidyti veiklas reikalauja 4-tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki gruodžio pabaigos.
Pabrėžusi, lad Lietuva sėkmingai sprendžia ketvirto paketo reikalavimus, V. Bulc sakė neplanuojan siūlyti 5-ojo geležinkelių paketo.
„Pažadu nesiūlyti 5-ojo geležinkelių paketo ir ketinu laikytis tokios pozicijos“, – diskusijoje Vilniuje sakė eurokomisarė.
Lietuvos Vyriausybė pirmadienį pritarė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sukurtų tris antrines bendroves, joms būtų perduota keleivių ir krovinių pervežimo bei infrastruktūros valdymo veikla. Visas jas valdytų bei kontroliuotų „Lietuvos geležinkeliai“.
EK pernai spalį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi 19 km bėgių iš Mažeikių, kur veikia naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, į Rengę Latvijoje. Briuselis sutiko su skundą komisijai pateikusios „Orlen Lietuvos“ argumentais, kad Lietuva taip apribojo galimybę įmonei vežti krovinius į Latvijos uostus.
„Lietuvos geležinkeliai“ jau sumokėjo baudą ir pažadėjo iki 2019 metų pabaigos atstatyti išardytą geležinkelį. Tačiau kartu bendrovė Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui Liuksemburge gruodį pateikė skundą prieš EK.