Šiandien sunku patikėti, kad kaulėta priešistorinės išvaizdos žuvis kažkada laisvai plaukiojo upėmis. Žmonių godumas eršketams buvo negailestingas. XVII a. Europoje aštriašnipis eršketas laikytas dideliu delikatesu, kaip ir jo ikrai bei aliejus. Kiek vėliau ši tendencija pasiekė ir Jungtines Amerikos Valstijas.
Be saiko gaudantiems eršketus verslininkams buvo nė motais, kad karališkoms žuvims reikia daugiau nei dešimtmečio dauginimosi amžiui pasiekti, be to, net ir tada jos neneršia kasmet. Pačiame eršketų naikinimo įkarštyje, 1890 metais, žvejai sugebėjo sugauti daugiau nei 3,3 mln. kilogramų eršketų. Nenuostabu, kad praėjus trims dešimtmečiams šis skaičius drastiškai smuko – maždaug tuo laikotarpiu sugavimai tesiekė 45 tūkst.
Šiandien, paskatinti mokslininkų tyrimų ir aistros išsaugoti biologinę įvairovę, žuvininkystės entuziastai stengiasi atkurti prarastus eršketinių žuvų išteklius. Baltijos šalys šioje kovoje taip pat nestovi nuošalyje. KABLYS.lt jau rašė apie tai, kad Lietuvos, Vokietijos,Lenkijos, Latvijos bei Estijos žuvininkystės specialistai suvienijo jėgas, siekdami sugrąžinti į vandenis išdidžias žuvis. Tačiau darbų greitį ir efektyvumą lemia išteklių atkūrimo projektams skiriamos lėšos.
