Gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje labiausiai mokyklose pasigendama verslumo ugdymo ar bent galimybės vaikui suprasti, kas yra verslas, lyderystė. Tokiu atveju iniciatyvos imasi patys verslininkai ir įvairios organizacijos, kurios kuria projektus, programas, skirtas paruošti mokytojus ar savanorius verslumo ugdymui mokyklose. Tokios iniciatyvos, kaip DELFI pasakoja sėkmingą verslą valdantys jaunieji verslininkai, yra vienintelė galimybė išmokti šį tą daugiau nei tik būti paruoštiems egzaminams. Kodėl Lietuvoje tiek mažai dėmesio skiriama verslumo ugdymui?
Ministerija verslumo ugdymą rekomenduoja
Lietuvoje nuolat diskutuojama, kokios turi būti vaikų ugdymo programos mokyklose. Kalbama, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja požiūris, jog mokyklose vaikai turi būti paruošti baigiamiesiems egzaminams, o bendrasis asmenybės ugdymas yra nuošalėje. Kad šios spragos būtų užkamšytos, iniciatyvos imasi įvairios organizacijos, kurios organizuoja mokymus, seminarus mokiniams ir mokytojams, taip didindamos moksleivių užimtumą ir skatindamos juos mąstyti kritiškiau, globaliau.
2016 metais buvusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino novatoriško verslumo ugdymo sampratą. Buvo planuota, kad verslumo ugdymas papildys mokinių tvarkaraštį nuo 1 iki 12 klasės.
Nepaisant to, šiandien Lietuvos moksleiviai verslumo ugdymo vis dar pasigenda. Tiesa, kai kuriose mokyklose jis įvestas direktorių ar šiuolaikiškų mokytojų iniciatyva.
„Verslumas yra viena iš šiuolaikiniam žmogui svarbių kompetencijų ir tai yra plačiau negu ekonominės ar finansinės žinios. Tai gebėjimas sukurti idėją, nusistatyti tikslus, juos įgyvendinti, bendradarbiauti“, – DELFI siųstame atsakyme verslumo mokyklose svarbą komentuoja ŠMM Komunikacijos skyriaus specialistės.
Tęsiama, kad praėjus metams po minėto 2016 metais pasirašyto įsakymo, patvirtintas tarpinstitucinis Visuomenės finansinio švietimo planas, kuriame numatoma įtraukti finansinį ir mokesčių raštingumą į ugdymo programas ir sudaryti galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Dabar rengiamas programos projektas.
Iniciatyvos imasi nevyriausybinės organizacijos
Šiuo metu neretai jauni mokytojai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje, kurios metu mokosi šiuolaikiškų mokymo metodų, kelių dalykų ugdymo integracijos.
Viena tokių organizacijų yra nevyriausybinė verslo ir ekonominio švietimo organizacija Lietuvoje Junior Achievement (LJA). Organizacija siekia ugdyti Lietuvos jaunimą atsakinga verslo dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą, kūrybiškumą ir lyderio savybes.
Savo misiją ir tikslus LJA įgyvendina diegdama mokomąsias ekonominio ir verslumo švietimo programas. LJA parengia mokytojus, organizuoja jiems kvalifikacijos kėlimo seminarus, mokiniams respublikinius ir tarptautinius konkursus, renginius, rengia mokomąją medžiagą mokiniams ir metodinę medžiagą mokytojams.
Verslumo ugdymas – požiūrio į pasaulį formavimas
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, 2016 metais parengtą novatoriško verslumo ugdymo sampratą gali taikyti tai norinčios daryti mokyklos, kurios pasiryžusios specializuotis šioje srityje, kaip kad kai kurios mokyklos specializuojasi inžinerinio ugdymo ar kitose srityse.
Vis dėlto, Lietuvos Junior Achievement organizacijos nuomone, žiūrint tik į formalųjį ugdymą mokyklose, verslumo mokymo įstaigose labai sunku, o kartais ir neįmanoma, įžvelgti.
„Šiandien didelė dalis švietimo įstaigų susikoncentravusios ties mokinių ruošimu egzaminams ir verslumo įgūdžius nustumia į šalį. Mokyklose šiai dienai nėra daug alternatyvų, mokiniai neturi daug erdvės rinktis, bet turi elgtis pagal tam tikrą šabloną. Net jeigu kalbėtume apie karjerą, tai mokiniai dažnai skatinami rinktis tradicines specialybes, kurioms reikalingas universitetinis išsilavinimas ar kurios iš esmės gali būti net nereikalingos po dešimtmečio vietoj to, kad pasakotų apie skirtingas žmogaus gyvenimo galimybes ir pasirinkimus kurti organizacijas ir patiems. Metas jaunimą ruošti ne tik būti nuolankiais darbuotojais, dirbti sistemoje, bet kurti globaliai Lietuvai“, – organizacijos poziciją dėsto jos komunikacijos koordinatorė Živilė Tiškevičiūtė.
Ji pažymi, kad į verslumo sąvoką įeina ir kritinis mąstymas, kūrybiškumas, darbas komandose, rizikos ir atsakomybės valdymas, lyderystė ir kitos jaunai bei konkurencingai asmenybei būtinos savybės.
„Verslumas, kuris apima eilę įgūdžių, iš esmės skatina proaktyvumą bei suteikia galimybę ugdyti savo požiūrį į gyvenimą ir globalų pasaulį. Nuo darbo komandoje, kurio metu kiekvienas žmogus iš tikrųjų supranta, kur yra jo stiprybės ir silpnybės, kaip jis atrodo santikyje su aplinka, iki laiko planavimo, kai skatiname susidėlioti savo resursus ir prioritetus“, – teigia Ž. Tiškevičiūtė.
Investuoja į mokytojus
Organizacija Junior Achievement, jos komunikacijos koordinatorės teigimu, kiekvieną dieną užsiima verslumo diegimu mokyklose. Organizacijos atstovė DELFI sako, kad Lietuvoje vis dar ieškoma būdų, kaip didinti švietimo svarbą ir XXI amžiaus mokiniams įvesti naujas švietimo technologijas į jų kasdienybę. Pati organizacija verslumą mokyklose bando įdiegti ir skatinti ruošdama mokytojus, kurie vėliau savo įgūdžius ir žinias naudoja mokyklose. Anot organizacijos atstovės, tai vienas iš būdų kaip galima skatinti verslumo ugdymą mokyklose.
„Turime investuoti į mokytojų profesijos prestižo kėlimą ne tik žodžiais, bet ir pinigais, talentų pritraukimu į mokyklas ir esamų mokytojų kompetencijos kėlimu. Šiandien mokyklose turime šviesių asmenybių, imlių naujovėms ir gebančių reaguoti į aplinkos pokyčius, tačiau taip pat turime ir laiką pametusių asmenybių. Mokytojai dažnu atveju tampa pasaulio vartais mokiniams, nes be mokytojo paskatinimo mokiniai dažnai patys nesiima iniciatyvos“, – apie mokytojo profesijos svarbą kalba Ž. Tiškevičiūtė.
Jaunas mokytojas padėjo įgyvendinti verslo idėją
Vis dėlto, tokių mokytojų, kurie dirbtų ne tik pagal ŠMM paruoštą mokymo programą ir nusistovėjusį požiūrį, kad vaikus reikia paruošti tik egzaminams, yra nedaug. Tai įrodo DELFI žurnalistų kalbinti sėkmingi verslininkai, kurie savo verslo idėją sugalvojo ir įgyvendino dar mokyklos suole.
Greta Jarmalavičiūtė, nerūdijančio plieno kamuoliukų, kurie atvėsina karštą gėrimą, viena iš sumanytojų, sako, kad jei ne naujos kartos mokytojas, prieš keletą metų atvykęs į Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnaziją dėstyti ekonomikos, verslumo ugdymas šioje mokykloje ir toliau neegzistuotų.
„Į mūsų mokyklą prieš kelerius metus atėjo naujas ekonomikos mokytojas, kuris su savimi atsinešė gan neįprastą žinių bagažą ir metodus. Iš pradžių atrodė juokinga, kaip devintokai – dešimtokai gali kurti verslo idėjas ir juolab iš to uždirbti. Tačiau pamatėme, kad kai kuriems labai puikiai sekasi, todėl motyvacijos įgavome ir mes“, – pasakoja šiuo metu vienuoliktokė G. Jarmalavičiūtė.
Anot jos, pamokoje gavus užduotį sugalvoti verslo idėją, iš pradžių tai atrodė neįmanoma. Tačiau po kurio laiko gimė net ne viena, o trys verslo mintys.
„Mes turėjom užduotį per ekonomikos pamoką sugalvoti kokią nors verslo idėją, kuri išspręstų tam tikrą problemą, kuri dar nėra išspręsta. Atrodė, kad visas pasaulyje jau yra išrasta. Pirmą kartą mums labai nesisekė, tačiau antrą kartą mes buvom išsirinkę tris idėjas, kurios mums labai patiko. Tačiau liko tik viena, kurią pavyko įgyvendinti. Mes susikoncentravome į mažas problemas ir pastebėjom, kad mums didžiausia problema yra ryte per karšta arbata, kurios dėl to nespėjam išgerti“, – apie nerūdijančio plieno šaldančių kamuoliukų idėją kalba G. Jarmalavičiūtė.
Šiuo metu pati Greta ir jos bendraminčiai visą dėmesį koncentruoja į mokslus, tačiau vasarą jie ketina pradėti rinkai tiekti arbatą šaldančius kamuoliukus.
Pagalbos mokykloje nesulaukė
Tačiau iniciatyvūs ir šiuolaikiški, verslumą skatinantys mokytojai, yra ne visose mokyklose. Kaip pasakoja Lukas Kaminskis, sėkmingai valdantis organizaciją, užsiimančią vaikų IT švietimu, pagalbos iš savo mokytojų jis negavo, todėl į visus rūpimus klausimus atsakymų jis ieškojo pats.
„Verslumo mokymo labai trūksta, ypač kalbant apie regionus. Kiekvieną dieną dirbu su mokyklomis ir matau, kad verslumas paliečiamas labai paviršutiniškai, tik dėl labai gerų, iniciatyvių mokytojų verslumo tematika išvis paliečiama. Dėl tokių pavyzdžių patys moksleiviai būna įkvėpti ir gali pasiekti labai didelių ir gerų rezultatų. Mano atveju labai trūko verslumo. Mes patys turėjom perskaityti visas instrukcijas, kaip įkurti Mažąją bendriją (MB), mokytojas mums nieko nepadėjo. Čia matau didelę problemą, nes kartais reikia labai didelio paskatinimo“, – mano L. Kaminskis.
Verslo idėja Lukui kilo taip pat ne dėl užduočių mokykloje. Jo teigimu, mintis, kad reikia įkurti organizaciją, besirūpinančią vaikų IT švietimu, kilo jam pačiam ieškant pagalbos.
„Pirmoji idėja buvo tiesiog įkurti IT kompaniją, kur mes moksleivius išmokytume programuoti ir teikti paslaugas savivaldybėms ar kitoms kompanijoms. Pirmą aplikaciją mes sukūrėme Telšiams, kaip turizmo aplikaciją ir gavome finansavimą iš savivaldybės ir Ūkio ministerijos. Mes patys savarankiškai mokėmės, buvo atvykę lektoriai iš Klaipėdos, tokie patys jauni žmonės, kurie jau programuoja. Kas iš to išėjo, tai pamačiau, kad IT švietimas yra labai silpnas mokyklose. Todėl labai stipriai dar dvyliktoje klasėje pradėjau skaityti apie IT mokymus, kaip galima per trumpą laiką išmokti praktinių žinių ir kaip panaudoti kažkokiam praktiniam kontekste. Dvyliktos klasės pabaigoje įkūriau tokios organizacijos Turing Society padalinį Lietuvoje, prieš tai mes jau turėjome padalinį Olandijoje ir po metų dar išsiplėtėme į Meksiką. O oficialiai organizaciją įkūrėme (jurdinį asmenį įsteigėme) jau pirmame kurse su draugu Benu Šidlausku“, – pasakoja Lukas.
Dabar pašnekovas padeda tiems, kurie, kaip ir jis kadaise, norėjo išmokti daugiau, tačiau pagalbos iš mokyklos mokytojų nesulaukė. Anot jo, mokyklose dirbantys specialistai taip pat turėtų daugiau domėtis šiuolaikinėmis technologijomis, rodyti iniciatyvą ar bent skatinti moksleivius IT sritimi domėtis patiems.
