Išskaidyti veiklas reikalauja 4-tasis Europos Sąjungos (ES) geležinkelių paketas – pagal jį valstybės gali pasirinkti sektoriaus valdymo modelį, o direktyvos nuostatos dėl infrastruktūros valdytojo nešališkumo, nepriklausomumo ir finansinio skaidrumo į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki gruodžio pabaigos.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarstys Susisiekimo ministerijos siūlymą atskirti geležinkelių infrastruktūros valdymo, krovinių ir keleivių vežimo veiklas bei įsteigti atskiras bendroves.
Anot ministerijos, svarstant galimus valdymo efektyvinimo būdus, buvo analizuoti trys galimi modeliai: dabartinis vertikaliai integruotos įmonės, iš dalies atskirtų ir visiškai atskirtų veiklų modeliai.
Anot ministerijos, pasirinkus antrąjį variantą, būtų išvengta papildomų nekoordinavimo kaštų, galinčių atsirasti dėl skirtingų infrastruktūros valdytojo ir vežėjo interesų, taip pat būtų padidintas infrastruktūros valdytojo veiklos efektyvumas, sutaupytos biudžeto lėšos.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS teigė, kad įgyvendinus pertvarką, grupė veiks skaidriau ir efektyviau.
„Šis modelis pasirinktas kaip efektyviausiais ir labiausiai tinkantis Lietuvai. Pagal tokį modelį veikia ir Vokietijos geležinkelių grupė „Deutsche Bahn“, – BNS sakė M. Dubauskas.
Jo teigimu, pertvarkai reikalingus teisės aktus numatoma priimti per metus, o per kitus metus įmonė būtų pertvarkyta.
Siekiant didesnės konkurencijos, atskirti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ragino Europos Komisijos pareigūnai ir analitikai. Pernai spalį Lietuvoje viešėjusi už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager) teigė, kad įmonės veiklų atskyrimas yra vienas iš būdų, kaip išspręsti konkurencijos pažeidimą, dėl kurio Briuselis įmonei skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.
Šiuo metu bendrovėje veikia atskirtos direkcijos: Geležinkelių infrastruktūros, Keleivių vežimo ir Krovinių vežimo.
Apie „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką, atskiriant infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimo veiklas ir jas perduodant antrinėms įmonėms, kurias valdytų viena kontroliuojanti bendrovė, įmonės vadovas Mantas Bartuška BNS užsiminė dar 2017-ųjų spalį. Anot jo, tokį modelį turi didžiosios Europos valstybės - Vokietija, Prancūzija.
„Lietuvos geležinkeliai“ pernai gavo 443,7 mln. eurų pajamų – 11 proc. daugiau nei 2016 metais. 2017 metų pelno rezultatų įmonė kol kas neskelbė.
Valstybei priklauso 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.