Prilygino raganų medžioklei
Tačiau „vyrų įskundimo“ akcija sulaukė ir kritikos. Interneto portalų komentaruose svarstoma, kada peržengiama riba tarp flirto ir priekabiavimo, prisipažinimų banga vadinama masine psichoze, raganų medžiokle, net įvardijama, kad „Facebook‘e“ vyksta asmenybių Linčo teismai.
„Šioje situacijoje didžiausias akibrokštas ne tas, kad garsiausi Lietuvos kultūros veikėjai patiria persekiojimą už jų kažkada tariamai praktikuotą ištvirkavimą bei piktnaudžiavimą valdžia prieš studentes, o tai, kad tie menininkai nuteisiami be jokių įrodymų, pagrindžiančių jų tariamą kaltę. Tai pavojingas precedentas visiems mums, nes suteikia galimybę tokiu pat būdu apšmeižti bet kurį asmenį, sugriauti jo reputaciją, visiškai sunaikinti, nors tas asmuo būtų ir visiškai nekaltas“, – svarstyta komentaruose.
Judėjimas nuėjo per toli
Savo ruožtu tokios Prancūzijos kino garsenybės kaip Ketrina Denev, Brižit Bardo net prabilo apie „laisvę priekabiauti“.
Šeštojo ir septintojo dešimtmečių sekso simboliu laikyta prancūzų kino legenda Brižit Bardo pareiškė, kad „#MeToo“ judėjimas „nuėjo per toli“ ir daugelio aktorių pareiškimus, kad režisieriai ir prodiuseriai prie jų priekabiavo, ji laikanti „juokingais ir neįdomiais“. „Daugelis aktorių sąmoningai koketuoja su prodiuseriais, kad gautų vaidmenį, o paskui, kad sukeltų kalbas apie save, jos pradeda pasakoti, esą prie jų buvo priekabiaujama“, – teigė ji.
B. Bordo taip pat tvirtino niekada netapusi priekabiavimo auka. „Kaip tik priimdavau kaip komplimentą tai, kad sakydavo, jog esu graži ar turiu dailų užpakaliuką“, – sakė aktorė.
Stojo vyrų pusėn
Aktorė K. Denev, kartu su dar šimtu moterų, pasirašė atvirą laišką, kuriuo siekiama įspėti, kad po seksualinio priekabiavimo skandalų formuojasi puritonizmas. Laiškas dar metų pradžioje buvo išspausdintas Prancūzijos laikraštyje „Le Monde“, po kilusios pasipiktinimo bangos pasirodžius pareiškimams, kad JAV režisierius Harvey‘is Weinsteinas išžagino arba seksualiai priekabiavo prie daugybės moterų.
Laiško autorės stojo ginti vyrų: „Išprievartavimas yra nusikaltimas. Tačiau atkaklus ar nerangus viliojimas yra nebaudžiamas“. Tokie pareiškimai sulaukė feminisčių atsako, jos laišką pavadino kvailu. Po to K. Denev atsiprašė visų seksualinio priekabiavimo aukų, kurios galėjo būti įžeistos tokio laiško. Vis dėlto Oskarui nominuota aktorė pabrėžė, kad laiške nebuvo nieko, kas leistų pateisinti priekabiavimą. „Kitu atveju nebūčiau jo pasirašiusi“, – tikino ji.
Komentaras:
Psichologas psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis:
– Kiekvienas pakankamai gerai supranta ir jaučia ribą tarp paprasto flirto ir seksualinio priekabiavimo. Ir tokia problema vargu ar egzistuoja. Čia greičiau būtų galima įžvelgti bandymą sukiršinti visuomenę. Taigi ant grėblio sugebama užlipti ne vieną kartą – pirmą kartą visuomenė buvo stipriai sukiršinta dėl pedofilijos skandalo, dabar tą patį bandoma padaryti dėl priekabiavimo. Kada šios problemos iškeliamos praėjus dešimtmečiui nuo įvykių, natūraliai kyla klausimas, kodėl apie tai nebuvo kalbama anksčiau.
Jeigu tai būtų padaryta anksčiau, pakliūtume į teisinių sprendimų sritį ir priekabiautojas būtų įvertintas bei teisiškai nuteistas. Dabar gi tokio veiksmo būti negali, taigi lieka diskusijos prie kavos puodelio, televizijos ekranuose ir t. t., kurios niekur neveda. To padaryti neįmanoma dėl paprastos priežasties – net jei tikėsime pasakojimais (o kodėl reikėtų netikėti), vis tiek turime pripažinti, kad jei jie ir 90 proc. teisingi, bent 10 proc. yra sukurti. Žmogaus gebėjimas objektyviai papasakoti prieš dešimtmetį vykusius įvykius yra ribotas. Juolab kad tai yra emociškai paliečiantis įvykis. Įskaudintos moterys pasiūlo savąją įvykio versiją, kuri yra didžiąja dalimi teisinga, tačiau pamirštama išgirsti kito dalyvio versiją. Vadinasi, jokios tiesos sužinoti šiuo atveju ir nenorima.
Pats problemų aptarimas yra priimtinas, pradedame geriau suvokti, kokioje visuomenėje gyvename ir kokioje norėtume gyventi. Naudinga būtų, jei tokie įvykiai galbūt paskatintų diskutuoti bendriau apie moterų vyrų santykius, o mažiau kreipti dėmesio į atskirus įvykus.
Tarp kitko:
Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo iniciatyva 2015 m. pabaigoje atliktas tyrimas, siekiant įvertinti, kaip dažnai dirbantieji susiduria su priekabiavimu. Šis klausimas buvo keliamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose 36-iose pasaulio šalyse, kurios dalyvavo Tarptautinėje socialinio tyrimo programoje, todėl remiantis gautais rezultatais priekabiavimą darbo vietoje galima įvertinti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuva patenka į šalių grupę, kurioje priekabiavimas iš viršininkų ar bendradarbių yra mažai paplitęs. Mūsų šalyje su priekabiavimu darbovietėse susiduriama santykinai rečiau (7,2 proc.) nei, pavyzdžiui, kaimyninėse Latvijoje (10,4 proc.), Lenkijoje (11,3 proc.) ar Estijoje (13,8 proc.)
Galima teigti, kad priekabiavimo atvejai yra santykinai dažniau įvardijami senosiose demokratijose. Tai būtų galima paaiškinti keliant prielaidą, kad Lietuvoje, kaip neretai ir kitose naujosiose demokratijose, vyraujanti priekabiavimo samprata „neatkoduoja“ grėsmingų situacijų, kaip vertų dėmesio.