Mano mamytė sirgo vienerius metus sunkia onkologinės ligos forma, deja, dėl ligos išplitimo teko kreiptis į įvairiausias medicinos įstaigas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Finansinės galimybės buvo, dėl to dėjome visas įmanomas ir neįmanomas pastangas.
Kai supratome, kad liga peržengė visas ribas, teko kovoti su onkologinės intoksikacijos simptomais. Mamos būklei kritiškai pablogėjus gavome siuntimą į ligoninę skubiai pagalbai suteikti.
Taigi, papuolus ten į priimamąjį, pasijutome tarsi Žmogus Lietuvoje yra nieko vertas.
Mus priėmusi moteris (negaliu šito žmogaus vadinti gydytoja) tikriausiai net nėra girdėjusi apie Hipokrato priesaiką. Tik pamačiusi mano gulinčią mama, ji šaukė, ko jūs čia atvažiavote – mirti? Man pakėlus balsą ji pradėjo apžiūrinėti mano mamą.
Jai „nenueidavo“ skysčiai, buvo žemas spaudimas ir daug simptomų, rodančių onkologinę intoksikciją, kai aiškiai reikalinga pagalba. Gydytoja, jūs gal akmens amžiuje mediciną studijavote? Kiti gydytojai, kurie padėjo mano mamai, buvo tikrai Dievo siųsti. Ką aš noriu pasakyti, kad man gėda už tautą, gėda už tokią moterį, kuri šaukė taip ant kiekvieno paciento, viskas puikiausiai girdisi koridoriuje.
Mano mamytė iškeliavo anapilin, bet skausmas ir pažeminimas, kurį patyrėme per šią gydytoją nepasimirš visą gyvenimą, kai mano mirštanti mama buvo taip žeminama prieš mirtį.
Jūs kalbate apie gydytojų algų kėlimą? Iš pradžių dirbkite savo darbą profesionaliai, aišku, tikrai tarp jų yra fantastiškų gydytojų, tik, deja, didžioji dalis lieka kaip ši moteris.
Žmonės, juk ne sovietiniai laikai, nuo kada mirštantis žmogus, kuriam reikia pagalbos, yra žeminamas?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.