Nemalonu dėl to, nes visame mieste (o turbūt jau ir šalyje) spėjome išgarsėti kaip viskuo besiskundžiantys ir nepatenkinti gyventojai, kurie čia gyvena lyg ne savo valia, o kažkieno atkraustyti jėga. Ilgai neužtrukau norėdama suprasti, kad aplink mane gyvena daug žmonių, kurie visada ras dingstį pasiskųsti ir parėkauti, net jei objektyvių priežasčių tam nelabai yra. Tačiau aš norėčiau apginti nepelnytai purvais drabstomą Perkūnkiemį. Čia gyvenu jau keletą metų ir čia man patinka.
Prieš skaitydami toliau, atlikite labai paprastą užduotį. Atsakykite sau į klausimą, kodėl šveicariškas unitazas brangesnis už čekišką? Turbūt įsivaizduoti nesunku, kodėl taip yra. Arba jeigu nesupratote, ką norėjau pasakyti, pabandykite įsivaizduoti, kodėl garsių mados namų drabužiai kainuoja brangiau nei tie, kuriuos siūlo įsigyti prekybos centrai. Tai nereiškia, kad drabužio, kurį pagamino nežinomas gamintojas paprasto prekybcentrio pirkėjui, kokybė yra prasta. Kaip ir čekiško unitazo.
Tačiau šveicariškas unitazas greičiausiai pagamintas iš brangesnių medžiagų, jo modelis greičiausiai bus šiuolaikiškesnis, o glazūruotas paviršius ilgiau nesusiterš dėl kokybiškesnio glazūros liejimo. Taip pat turbūt šveicariškas gaminys laboratorijose testuotas daugiau, o tokio unitazo bakelis veiks tyliau. Bet tai toli gražu nereiškia, kad čekiškas unitazas yra prastos kokybės. Anaiptol. Jis tiesiog yra ekonominės klasės. O dabar gal galite sau atsakykite į dar vieną klausimą, kodėl Perkūnkiemyje 1 kv. m. nekainuoja 3800 eurų. Tačiau kai kalbame apie ekonominės klasės ir prestižinį būstą, tokių klausimų mano kaimynai nekelia. Kelia tik nepasitenkinimo bangas.
Ar jūs įsivaizduojate, kad mums nemokamai kažkas turi duoti po keletą automobilio parkavimo vietų butui? Ar jūs įsivaizduojate, kad už tuos pačius pinigus, kuriuos sumokėjome už savo butus, kažkas dar turėtų padaryti papildomą garso izoliaciją (nesu niekada girdėjusi savo kaimynų, o ir pati paklausau muzikos, tačiau iki šiol kaimynų nusiskundimų dėl to nebuvo). Ar jūs norite, kad mums kažkas nemokamai nutiestų asfaltuotą takelį per pievą (taip, vedžioju augintinį pievose, jų ten netrūksta, bet tuo pačiu ir nesuprantu, kodėl kažkas tose pievose turėtų įrenginėti kažkokius asfalto takus?), įrengtų šunų vedžiojimo aikšteles? Aptvertų kiemus, nutiestų atskirą trasą Perkūnkiemio gyventojams, kuria šie galėtų miesto centrą pasiekti per kelias minutes?
Žinote ką, mieli kaimynai, tuomet jūs labai apsirikote pirkdami butus, kai mokėjote per 1000 eurų už savo buto kvadratinį metrą. Jūs turbūt nesupratote, kad perkate ekonominės klasės būstą miesto pakraštyje, ir turėsite tenkintis truputį kuklesnėmis gyvenimo sąlygomis nei prabangių butų gyventojai centre. Jūs turbūt taip pat seniai vartėte ir NT skelbimų portalus, nes nesuprantate, ką lemia kainų už kvadratinį metrą skirtumai.
Ypatingai stebina ne tik kaimynų negebėjimas susivokti realybėje, bet nesibaigiantys skundai dėl parkavimo vietų trūkumo ir visi tie dejavimai, kad automobilius tenka palikti ant žolės, užstatyti kaimynų automobilius.
Pati vairuoju ir turiu parkavimo vietą. Tačiau žinau, kad net prieš kelerius metus statytuose projektuose dar ir dabar yra laisvų vietų – ir požeminiuose garažuose, ir šalia pastatų antžeminėse aikštelėse. Tačiau jų pirkti niekas nepretenduoja. Juk daug lengviau rėkti, kad vietų nėra. Ir, savaime suprantama, kam taupyti ir susimokėti 3 tūkstančius eurų už vietą, jei gali tiesiog išlaužti svetimą užraktą, atsinešti savo spynelę ir vietą išsikovoti kaip akmens amžiuje?
Kaimynai, man labai įdomu jūsų paklausti, ar jūs tik apsimetate, kad nežinote apie laisvas parkingo vietas, ar jūs iš tikrųjų taip įtikėję, kad vietų nėra, ir tiesiog garsiai ir tuščiai rėkiate? Pati įsitikinau ir jums sakau – vietų yra, tereikia pasukti galvą, iš kur paimti pinigų joms įsigyti.
Dar vienas diskutuotinas momentas apie gyvenimą Perkūnkiemyje, mano nuomone, yra aplinka. Ekonominės klasės butuose gyvenantiems mano kaimynams ji neįtinka. Argumentų negirdėjau jokių. Tiesiog negera aplinka ir viskas.
Mes gyvename miesto pakraštyje ir tai turi savų pranašumų. Turiu ir šunį, rytais ir vakarais jį vedžioju. Aplink tikrai nemaži laisvų pievų plotai, kuriose augintiniui išsidūkti geresnių sąlygų ir negali būti.
Taip pat turiu ką pasakyti ir apie susisiekimą. Be abejo, jeigu važiuojama rytinio piko metu į centrą, gali tekti įkliūti į spūstis, tačiau tie, kurie Perkūnkiemyje gyvena ne pirmą dieną, puikiai žino, ką mums visiems davė ne taip ir seniai atsiradęs aplinkkelis. Jeigu ne piko metu važiuoju centro link, visuomet renkuosi aplinkkelį, kuriame niekada nėra jokių spūsčių. Man reikiami miesto rajonai po aplinkkelio atsiradimo tapo pasiekiami labai greitai ir be jokio vargo.
Nuoširdžiai sakau: nesuprantu nusiskundimų ir dėl termoizoliacijos. Palyginusi savo ir draugių sąskaitas už šildymą, aš suprantu, kad mokame tikrai labai nedaug už šildymo paslaugas.
Dviese su draugu ir rinkome, ir kabinome virtuvės spinteles. Neprireikė jokių specialių priemonių tam. Ir negalvokite, kad esu moteris, tai nieko ir nesuprantu. Mačiau, ką gręžėme norėdami pakabinti spinteles. Ir patikėkite, tai tikrai nebuvo „kartoninė siena“.
Man atrodo, galime kaip reikiant sutrumpinti nusiskundimų sąrašą. Jį man labiausiai norėtųsi pakeisti pasidžiaugimų Perkūnkiemiu sąrašu: parkavimo vietų yra, kartoninių sienų nėra, graži aplinka, patogus susisiekimas su miesto centru. Tikiu, kad po šiuo mano laišku pasirašytų ir daugiau gyventojų. O kam nepatinka, visada galima rinktis būstą Užupyje, Naujamiestyje ar Senamiestyje. Juk gyvename laisvoje šalyje, kur veikia rinkos dėsniai ir neribota laisvė rinktis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.