Kinijos pozicija yra aiški: nori laimėti karą? Turėk geresnį ginklą. O su naujuoju ginklu, įkurdintu viename kariniame laive, Pekinas atliko didžiulį šuolį į priekį ir aplenkė Jungtines Valstijas, skelbia news.com.au.

Pirmosios naujo ginklo nuotraukos internete pasirodė praėjusią savaitę. Jose matyti kinų amfibinis karo laivas, kuris paprastai į krantą atgabena karius ir šarvuotąją techniką. Tačiau dėmesį patraukė ne pats kelių dešimtmečių senumo laivas, o tai, kas buvo sumontuota ant jo denio - didesnis, nei įprastai, pabūklas. Dabar spėliojama, kad pabūklas išsiskiria ne tik dydžiu.

Įspūdingo dydžio ir galios pabūklas

Pekino ruporu laikomas naujienų portalas „The People’s Daily Online“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad tas monstras – naujas itin galingas elektromagnetinis pabūklas.

Tradiciniai ginklai naudoja sprogstamąjį užtaisą, kuris generuoja didelio slėgio dujų debesį, dideliu greičiu išstumiantį sviedinį. Tokie ginklai turi ir silpnųjų vietų. Sprogstamasis užtaisas išskiria karštį ir slėgį, o tai apriboja tokio ginklo praktinį dydį, greitį ir patvarumą. Be to, tokiais atvejais karo laive tenka gabentis didelį kiekį sprogmenų.

Elektromagnetinis pabūklas leidžia visų šių problemų išvengti. Vietoj sprogstamojo užtaiso šis ginklas naudoja galingus magnetus, kurie dideliu greičiu išstumia kovines galvutes. Skaičiuojama, kad toks pabūklas leidžia žymiai greičiau iššauti didesnes kovines galvutes. Tai bene didžiausias šio naujo ginklo privalumas.

Elektromagnetinių pabūklų paleisti sviediniai gali skandinti laivus, pasiekti taikinius, esančius toli sausumoje ir net sunaikinti skrendančius lėktuvus ir raketas. Ir visa tai – tokiu greičiu ir tikslumu, kokio galima tikėtis tik iš raketų.

„Nors Jungtinės Valstijos jau ne vienerius metus kuria ir viešai giriasi elektromagnetiniais ginklais, tai nereiškia, kad Kinija šioje srityje atsilieka. Skirtumas tas, kad Kinija paprastai savo pažangos neafišuoja“, – „The People’s Daily Online“ mokslo ir technologijų skilčiai sakė karybos ekspertas Chenas Shuorenas.

„Jeigu tos nuotraukos yra tikros, tai istorinis Kinijos elektromagnetinių ginklų kūrimo programos pasiekimas, turintis epochos lygio svarbos“, – sakė jis.

Kinijos vyriausybinis laikraštis skatina kalbas, jog 072 II tipo laive, pavadintame „Haiyangshan“, yra būtent toks elektromagnetinis pabūklas. Straipsnyje teigiama, kad dar 2015 metais Kinijos aerokosminio mokslo ir pramonės korporacija pasiekė didelį proveržį elektromagnetinių tyrimų srityje.

„Elektromagnetiniai pabūklai naudoja elektromagnetinę energiją, tai itin pažangi technologija, išplečiančia veikimo apimtį ir padidinančios smogiamąją galią. Be to, tokia ginkluotė yra pigesnė už tradicinę“, – teigiama Kinijos laikraščio straipsnyje.

Jame taip pat pažymima, kad Jungtinių Valstijų sprendimas apkarpyti išlaidas elektromagnetinių ginklų tyrimams leido Pekinui pasivyti Ameriką: „JAV laivynas savo elektromagnetinės ginkluotės prototipus pademonstravo 2006 metais, o 2016 metais paskelbta, kad elektromagnetiniai pabūklai bus išbandyti laive „USS Millinocket“. Tačiau iki šiol tokio ginklo nebuvo pastebėta nė viename JAV kariniame laive“.

Neįprastas Kinijos sprendimas tokį pabūklą sumontuoti amfibiniame desantiniame laive yra susijęs su tokių laivų galimybėmis gabenti didžiulius krovinius. Paskelbtose nuotraukose matoma, kad laive taip pat yra trys dideli krovininiai konteineriai. Juose veikiausiai yra elektros generatoriai, kurių reikia stipriam magnetiniam laukui sukurti. Be to, laive įrengta ir nauja valdymo patalpa.

Pats pabūklas labai didelis. Maždaug tokio pat dydžio kaip ir Jungtinių Valstijų bandytas 32 megadžaulių elektromagnetinis ginklas. JAV išbandytas korporacijos BAE sukurtas pabūklas galėjo iššauti 10 kilogramų sviedinį 8500 kilometrų per valandą greičiu į taikinį, esantį daugiau nei už 150 kilometrų.

Manoma, kad Kinija svarbios elektromagnetinių ginklų kūrimo technologijos gavo po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, kai įsigijo Britanijos kompaniją „Dynex Semiconductor“. Tai jai leido gaminti IGBT tranzistorius, kurie yra itin svarbūs šiuolaikinėms energijos konversijos sistemoms.

Kartu su naujomis integruotomis elektros jėgos sistemomis jie padeda naikintuvų paleidimui iš lėktuvnešių naudoti elektromagnetines katapultas ir atsisakyti įprastinių sistemų.

Karinių technologijų ekspertas Wangas Pingas iš Elektros inžinerijos instituto prie Kinijos mokslų akademijos Kinijos žiniasklaidai sakė, kad naujoji sistema reiškia, kad paleidimo sistemos ir ginkluotė, kurioms reikia daug elektros energijos, dabar gali būti sumontuotos bet kuriuose tradiciniuose laivuose.

Didėjančios pabūklų galimybės pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio. Raketų gamyba tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė. Be to, joms įtaką gali daryti elektroniniai blokatoriai bei radarų valdomi ginklai ir raketos.

Tad kariuomenėms siekia kurti greitesnes naujos kartos raketas, kurias būtų sunkiau susekti ar numušti dėl per didelio greičio. Taip pat norima tobulinti ir senus pabūklus.

Šiuo metu didžiausias iššūkis: greičiau paleidžiami ir toliau nuskriejantys sviediniai. Be to, norima jiems suteikti autonominio valdymo galimybę. Tokie išmanūs sviediniai, paleisti iš pabūklo, gali ne tik greitai ir toli nuskrieti. Jie taip pat gali koreguoti skriejimo kursą ir tiksliai smogti į taikinį. Jei tokie projektai būtų sėkmingi, gali iš viso nebelikti brangių vidutinio nuotolio raketų kategorijos poreikio.

Britų Karališkojo suvienyto gynybos ir saugumo studijų instituto (angl. Royal United Services Institute for Defence and Security Studies - RUSI) mokslininkas Justinas Bronkas leidiniui „New Scientist“ sakė, kad itin dideliu greičiu skrendančius sviedinius paleidžiantys pabūklai kelia rimtą grėsmę.

„Iš tiesų nėra žinomo gynybinio mechanizmo prieš elektromagnetinio pabūklo iššautą sviedinį, – sakė jis. – Jie skrenda per greitai ir yra per maži, kad dabartinės priešraketinės laivų ir lėktuvų gynybos sistemos galėtų juos užfiksuoti.“

Amerikiečiai vis dar dvejoja

Kinija vis labiau pasitiki savo didžiuliais pasiekimais karinių technologijų srityje. Pernai Kinijos admirolas Ma Weimingas sakė, kad netrukus visuose jo vadovaujamuose laivuose bus sumontuoti lazeriai, elektromagnetiniai pabūklai ir elektromagnetine technologija paremtos raketų paleidimo sistemos.

Tokios sistemos gali būti panašios į elektromagnetines katapultas, kurios yra sumontuotos naujausiame JAV laivyno 14 mlrd. dolerių kainavusiame lėktuvnešyje „USS Gerald Ford“.

Jungtinės Valstijos taip pat kuria itin modernius sviedinius konvenciniams pabūklams. Šie valdomi itin dideliu greičiu skriejantys sviediniai gali skristi dvigubai greičiau už dabartinius sviedinius ir gali tiksliau pataikyti į taikinius.

„Mes manėme, kad elektromagnetiniai pabūklai yra tai, ko mes tikrai imsimės, tačiau pasirodė, kad parako ginklai iššauna tokius pačius dideliu greičiu skriejančius sviedinius ir leidžia pasiekti beveik tą patį rezultatą, kaip tikėtumeisi iš elektromagnetinio pabūklo, tačiau tai mes galime padaryti greičiau“, – 2016 metais sakė buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas.

Iš lėktuvnešio pirmas naikintuvas paleistas elektromagnetine katapulta

Jungtinės Valstijos yra susidūrusios su sunkumais kuriant elektromagnetinės galios sistemas. Nauja katapulta, suprojektuota lėktuvnešiui „USS Gerald Ford“, buvo sukurta vykdant vadinamąją „paralelinę“ politiką. Tai reiškia, kad jau vyko gamyba, nors projektavimas dar nebuvo galutinai užbaigtas. Tikėtasi, kad kompiuterinės simuliacijos leis išvengti praktinių prototipo bandymų.

Tiesa, kol kas lėktuvnešyje „USS Gerald Ford“ sumontuotos elektromagnetinės paleidimo katapultos dažnai užsikerta. Potencialiai tai gali sukelti didelių nuostolių: laivynas gali prarasti ne tik 100 mln. JAV dolerių kainuojantį naikintuvą, bet ir pražudyti pilotą.

Praėjusio mėnesio pabaigoje JAV laivynas pranešė, kad sukūrė programinės įrangos pataisą, kuri turėtų išspręsti problemą. Visgi nemanoma, kad lėktuvnešis „USS Gerald Ford“ iki 2019 metų galės dalyvauti didelio intensyvumo operacijoje.

„Mes ir toliau sieksime didelės techninės pažangos“, – pernai vienam gynybos leidiniui žadėjo JAV karinio laivyno mokslinių tyrimų biuro programų vadovas Tomas Boucheris.