„Investuok Lietuvoje“ nori ir skatina, kad tas pokytis būtų ne minimalus, o drastiškas, nes mes atsiliekame daugelyje sričių“, – interviu naujienų agentūrai ELTA teigė M. Katinas.
Jo nuomone, kol Lietuvoje nėra pakankamai į FinTech rinką orientuotų specialistų, reikėtų palengvinti specialistų iš kitų šalių įdarbinimą, mat sistema „tebėra dinozauro stadijos“. O Lietuva finansinių technologijų centru galės oficialiai pasivadinti tuomet, kai šalyje pradės veikti bent 100 FinTech startuolių, iš kurių – bent 10 bus gerai žinomi tarptautiniu mastu.
– Lietuvos institucijos, centrinis bankas nusprendė, kad į Lietuvą bus pritraukiami FinTech startuoliai. Kodėl toks dėmesys skiriamas būtent jiems?
– Turbūt Lietuva priaugo etapą, kai įvardyti informacinių technologijų sritį kaip mūsų specializaciją yra nebepakankamai tikslu.
Specializacijos paieška iš esmės įvyko atsitiktiniu būdu. Lietuvos bankas nusprendė, kad jie nori Lietuvos finansinei banko industrijai sukurti didesnę konkurenciją, nes vyrauja skandinaviškas kapitalas, bankų nėra daug. Tikrai nebuvo minties tapti užsienio investicijų pritraukimo centru, bet kaip pasekmė pastebėta, kad konkurencinga startuolių erdvė įdomi ir užsienio dalyviams.
Kai visi suprato, kad tai yra pakankamai patrauklu tarptautinėje erdvėje, pradėjo tikrinti hipotezę, ir ji parodė kad per 12 mėnesių 10 naujų kompanijų atėjo vien tik dėl to, kad Lietuva turi palankesnę reguliavimo aplinką nei kitos Europos Sąjungos valstybės.
– Kalbant apie IT specializacijų gilėjimą ir FinTech investicijų pritraukimą, rinkoje atsiranda tam tikra konkurencija dėl darbo jėgos su paslaugų centrais. Kaip manote, pakaks specialistų, kas ką įveiks konkurencinėje kovoje?
– Turbūt dar anksti kalbėti, kas ką įveiks, bet čia yra du esminiai elementai: vienas – FinTech kaip įmonės iš esmės yra produkto kūrėjos ir veikia tarptautiniu lygiu, kas reiškia, kad joms įmanoma mokėti tikrai didelius atlyginimus. Aš esu porąkart viešai minėjęs, kad, pavyzdžiui, moderni, stipri FinTech įmonė gali 2 tūkst. eurų vidurkį žmogui „į rankas“ mokėti ir tai netrukdo vystyti verslo.
Paslaugų centrų įmonės, turėdamos daugiau žmonių ir teikdamos savo paslaugas pagrindinėms įmonėms, yra vienu laipteliu šone. Bet nereikėtų pamiršti, kad dalis Lietuvos paslaugų centrų įmonių savaime irgi kilo vertės grandinės laiptais ir turbūt didžiausias Lietuvos FinTech yra „Danske Bank“ skaitmeninių paslaugų vystymo centras, įdarbinęs apie 700 žmonių, kurie realiai kuria Skandinavijos rinkai mobilių mokėjimų aplikacijas.
– Ar galime tikėtis, kad ilgesnėje perspektyvoje paslaugų centruose dirbantys žmonės pereis prie produktų kūrimo?
– Ilgainiui bus sunku atpažinti, kas yra kas. Jeigu „Nasdaq“ diegs finansinių technologijų sprendimus, jis bus tas pats FinTech, tik didelis. Realiai, kuo skiriasi startuolis nuo korporacijos – korporacija yra buvęs startuolis, o startuolis – būsima korporacija.
– Kalbant apie problemas, kylančias visiems investuotojams, esate įvardijęs švietimą. Apie tai seniai kalbate ne tik jūs, bet ir verslas – švietimo politika neatitinka rinkos poreikio. Ar matote pokytį šioje srityje?
– Vyksta pokyčiai į gerąją pusę. „Investuok Lietuvoje“ nori ir skatina, kad tas pokytis būtų ne minimalus, o drastiškas, nes mes atsiliekame daugelyje sričių. Tiesiog jeigu labai lėtai judėsime, nepavysime mūsų dabartinių konkurentų. Kas yra tikrai gerai Vyriausybės plane, tai profesinių mokyklų pertvarka. Turime įvertinti, kodėl regionuose yra vystomos ne inžinerinės ir pramoninės kompetencijos, o įvairios paslauginės. Mes žinome, kad mažesni miestai be pramonės neišgyvens – kirpyklos neišgelbės nei Panevėžio, nei Šiaulių, nei mažesnių miestų.
Kita teigiama sritis – pajudėjęs aukštojo mokslo konsolidacijos procesas. Kol kas per anksti vertinti, ką jis atneš. Mūsų požiūriu, yra du esminiai ingredientai: vienas, kad STEM profesijų (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos. – ELTA) studijuojančių žmonių didesnis skaičius turėtų būti nukreiptas į modernią ekonomiką ir kokybiniai veiksniai turėtų pagerėti. Studijų kokybė turi kilti, nes net jeigu šiais laikais turime žmogų, baigusį fizikos arba IT mokslus, jo kokybė tarptautiniu lygiu dar ne visada tokia, kad reikėtų džiaugtis.
– Vidurinėse mokyklose vis dar daug humanitarų, kurie baigę mokslus nesirenka inovatyvios ekonomikos profesijų.
– Bendroji pozicija visų jau seniai yra deklaruota, ir čia nieko naujo. Klausimas, kada Švietimo ir mokslo ministerija imsis vidurinės mokyklos pertvarkos. Neseniai „Idėją Lietuvai“ laimėjo mokytojo kaip prestižinės profesijos idėja. Tai paruošiamieji darbai vyksta, bet visi norėtume pamatyti strategiją, kuri pasakytų, kada, kaip pajudės mokyklų pertvarka, nes mokykla yra pirmasis apribojimas, kuris nukreipia maždaug 60 proc. moksleivių į humanitarinius mokslus, nes sistema taip juos suprofiliuoja.
Galiu pasakyti, kad mane priskyrė humanitarams, nes vaikui taip atrodė, kad gal esu gabesnis toje srityje. Nors gyvenime tai visiškai netrukdo ir ekonomikoje dirbti, tas griežtas skirstymas neteisingai žmogų apriboja. Ne visiems modernioje ekonomikoje reikia programuoti, bet reikalingi finansininkai, ekonomistai, vadovai, kurie nėra grynieji matematikai. Reikia loginio mąstymo, problemų sprendimo, darbo grupėse, kuris veikia ir be radikalių matematinių žinių.
– Jeigu kalbant apie konkrečias problemas, kylančias FinTech, kokios jos?
– Investuotojus trukdo sudominti paprastos problemos, pavyzdžiui, skrydžiai. Joks ekonominis centras šiais laikais neįmanomas be patogaus oro susisiekimo, jeigu esi miestas, kurį sunku pasiekti, yra daugybė miestų, kuriuos lengva pasiekti. Tai čia yra valstybės problema numeris vienas.
Kita sritis – augant FinTech klasteriui, mes dar turime labai mažai specializuotų kompetencijų. Kai auga visa ekosistema, jai reikia nišinių specialybių. Joms laikinai užpildyti yra du keliai: vienas, tai pritraukti užsienio talentus į Lietuvą. Azijos startuoliui nekyla jokių problemų pakviesti septynis Singapūro gyventojus ir juos papildyti 20-čia Lietuvos. Tačiau mūsų imigracijos sistema tikrai dar yra dinozauro stadijos.
Lietuvos švietimo sistema tikrai turi greičiau orientuotis, visi universitetai turi turėti doktorantų dešimtimis, dirbančių šioje srityje, turime daryti mokslinius tyrimus, susijungti su pasauliniais akademiniais centrais. Kelių institucijų su Lietuvos banku neužteks, kad nugalėtume konkurencinėje kovoje.
– FinTech yra susiję ir tiesiogiai su vartotojais. Jeigu įvyks griūčių, per kurias nukentės gyventojai, nesibaiminate, kad tuomet politikai norės griežčiau reguliuoti ekosistemą?
– Problemą čia matau minimalią. Viena, užsienio FinTech dalyviai iš esmės nenori įeiti į Lietuvos rinką. Jie nori ateiti į Lietuvos jurisdikciją, bet verslą vysto Vokietijoje, Anglijoje, nes jie pradeda nuo didesnės rinkos, tai kiek iš jų Lietuvoje vystys savo verslą – sunku pasakyti. Dabartiniai duomenys rodo, kad jie ateina ir iš karto renkasi eksportą.
Antra, iš tų startuolių, kurie vystys savo verslą, jie vis dar yra mikroninio dydžio. Mokėjimų licencijų startuoliai apskritai neturi galimybės laikyti pinigų, tik juos perleidžia, o specializuoto banko licencija, kuri yra palengvintas bankas, turi įstatinio kapitalo reikalavimų, kuriuos centrinis bankas griežtai prižiūri. Jeigu mes „Snoro“ atveju pinigus vartotojams grąžinome, tai tie startuoliai yra tūkstantį kartų mažesni.
– Lietuvoje formuojamas tikslas, kad šalis taptų FinTech centru. Kas turėtų įvykti, kad būtų galima pasakyti – štai, mes įvykdėme tikslą?
– Niekas to atsakymo neturi, bet aš paspekuliuosiu. Maždaug 100 FinTech įmonių Lietuvoje, kur vienas esminių kriterijų – jos turi būti iš skirtingų pasaulio žemynų, tai neturi būti dviejų šalių startuolių erdvė. Labai svarbu turėt įmonių iš Amerikos, Didžiosios Britanijos ir tos pačios Azijos. Ir labai svarbu, kad tarp to 100 būtų tam tikri vėliavnešiai, nes ne visos kompanijos tikrai sėkmingai augs Europoje. Mums labai svarbu turėti bent 10 kompanijų, kurios tikrai tarptautinėje erdvėje pastebimos ir yra lyderiaujančios. Dabar ką jau galima išskirt, tai „Revolut“, jis yra prekių ženklas, kuris žinomas pasaulyje.
– Kiek FinTech tikimasi pritraukti šiemet?
– Tikrai daugiau nei 10, nes jei mes augsim po tris, tai čia labai ilgai užtruks. Dabar yra tas augimo etapas, kai reikia suformuoti kritinę masę. Ar tai įvyks – dar nežinau, nes mes tikrai dar tiktai vieną žingsniuką esame žengę, kuris yra teisingas ir pasiteisinęs, bet daugybė išorinių faktorių gali pakeisti situaciją.
– O daug konkurentų kvėpuoja Lietuvai į nugarą?
– Kol kas lyg ir ne. Kas yra žavu, kad labai sunku kitoms šalims pakeisti centrinių bankų kultūrą. Tiktai Lietuvoje stebuklo būdu arba, teisingiau pasakius, kelių labai vizionieriškai mąstančių žmonių dėka, Lietuvos bankas tapo startuolių ekosistemos palaikytoju. Daugelyje pasaulio valstybių centriniai bankai yra labai konservatyvios institucijos, kurių darbas yra prižiūrėti rizikas. Nelengva net ir norint Švedijoje, Suomijoje ir kitur įtikinti centrinius bankus, kad jie kartotų Lietuvos banko vaidmenį.
– Dėkoju už pokalbį.
