DELFI jau skelbė, kad naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT sausio 13 – 29 dienomis atlikta apklausa turėjo pradžiuginti premjerą S. Skvernelį. Jo teiginiui, kad Lietuva turi atnaujinti politinius kontaktus su Rusija pritarė 52 proc. respondentų, 26 proc. nurodė nepritariantys, dar 22 proc. neturėjo nuomonės.
Iš viso buvo apklausti 1053 Lietuvos gyventojai nuo 15 – 74 metų. Pozicijai atnaujinti politinius santykius su Rusija statistiškai dažniau pritaria pensininkai, vidutinių pajamų žmonės, nepritaria – aukštąjį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.
S. Skvernelis sausio pradžioje pareiškė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija. Jo teigimu, veiksmingai politikai vykdyti reikalingas dvišalis dialogas.
„Rusija – sudėtingas kaimynas. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikaciniai kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas“, – teigė premjeras. Tiesa, kritikos už savo pasisakymus sulaukęs S. Skvernelis kartu pabrėžė, kad kontaktai su Rusijos politikais neturi būti traktuojami kaip santykių peržiūra, Lietuva turi toliau palaikyti sankcijas Maskvai ir tvirtai remti Ukrainą.
Vis dėlto, anot jų, Maskva S. Skvernelio žodžius gali įvertinti kaip signalą, jog gali keistis Lietuvos pozicija strateginiais klausimais. Tačiau įdomu tai, jog beveik tuo pat metu – sausio 12-21 dienomis buvo atlikta kita apklausa.
Už santykius su Rusija - daugiau nei trečdalis
Lietuvos Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos užsakymu tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1004 Lietuvos gyventojus.
Tiesa, Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pripažino, kad šį kartą klausimas buvo suformuluotas kitaip. Jei RAIT apklausoje teklausta abstrakčiai, ar gyventojai pritaria S. Skverneliui, jog reikia „ atnaujinti politinius kontaktus su Rusija“, tai „Vilmorus“ apklausoje klausimas buvo konkretesnis.
„Prisimenu atvejį, kai buvo klausta ar pritariate Lietuvos karių siuntimui į karštuosius taškus, o kitoje apklausoje klausimas suformuluotas jau kitaip – ar pritariate Lietuvos karių dalyvavimui taikdariškose misijose. Rezultatai skyrėsi, taip ir šį kartą, kai klausime užkoduota sąlyga, sukelianti tam tikrą nesaugumo jausmą“, – sakė V. Gaidys.
„Ar Lietuva turėtų vystyti glaudesnius santykius su Rusija, net jeigu tai kenktų Lietuvos saugumui?“, – į tokį klausimą teigiamai atsakė kiek daugiau, nei trečdalis apklaustųjų, 34,4 proc.
Nežymi dauguma – 37,8 proc. buvo prieš tokią poziciją, 22,8 neturėjo nuomonės, dar 5 proc. neatsakė į klausimą. Daugiau pritariančiųjų tokiam teiginiui buvo provincijos miestuose (40,2 proc.), tačiau ne kaimuose (31,8 proc.). Įdomu tai, kad apklausti vilniečiai glaudesnių santykių su Rusija, net žinodami, kad tai kenktų Lietuvos saugumui, norėjo labiau, nei kitų didžiųjų miestų gyventojai – 38,6 proc. Vilniuje prieš 28,3 proc. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Labiau teiginį apie glaudesnius santykius su Rusija rėmė vyresnio amžiaus žmonės, ypač pensininkai bei mažesnes, nei 351 eurą per mėnesį pajamas gaunantys gyventojai.
Tiesa, nė vienoje kategorijoje pritarimas neviršijo 50 proc. ribos, o nepritariančiųjų glaudesniems santykiams su Rusija, kai tai kenktų Lietuvos saugumui, daugiau buvo iš didžiųjų Lietuvos miestų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir gaunančių didesnes pajamas. Teiginiui labiausiai nepritarė jauni žmonės – studentai, moksleiviai (46,9 proc.), specialistai (45,7 proc.) ir netgi bedarbiai (46,3 proc.).
Labiausiai išsiskiria pagal politines pažiūras išskirstytų apklaustųjų duomenys. Iš TS-LKD rinkėjų 61,7 proc. nepritarė apklausos teiginiui, panašiai galvojo ir liberalų rinkėjai 56,1 proc.
Tuo tarpu solidus santykių su Rusija entuziastų procentas pastebimas socialdemokratų (54,8 proc.), valstiečių žaliųjų (42,6 proc.), Darbo partijos (60,7 proc.) rinkėjų gretose. Labiausiai išsiskyrė santykius su Rusija, mainais į Lietuvos saugumą mielai iškeisti linkę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkėjai. Tokių apklausoje buvo net 72,7 proc.
Skaičiai vis tiek nedžiugina
Vis dėlto net ir bendras pritariančiųjų apklausos klausimui skaičius – 34,4 proc., anot V. Gaidžio, išties yra nemažas. Su tuo sutiko ir apklausą užsakiusios TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Šis skaičius kelia nerimą, bet reikia nepamiršti, kad kitokių santykių su Rusija nėra. Tik tie, kurie pablogina saugumo situaciją.
Manau, kad tie valstybės pareigūnai, kurie manipuliuoja žmonių nuotaikomis to nepaaiškindami, elgiasi itin neatsakingai. Žmonėms turi būti aiškiai pasakyta, kas gresia jei mėgintume pamindami nacionalinio saugumo interesus įsisiūlyti Rusijai į draugus“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Politologo Tomo Janeliūno manymu, net jei „Vilmorus“ apklausoje nurodoma papildoma sąlyga „jei tai kenktų Lietuvos saugumui“ ir rezultatai skiriasi, akivaizdu, kad pritariančiųjų tokiam bendradarbiavimui su agresyvia Lietuvos kaimyne vis dar yra daug.
„Yra didelė dalis ir tokių, kurie net nepaisant rizikos saugumui, labiau norėtų glaudesnių santykių. Kai nėra akivaizdžiai susiejami „bendradarbiavimo“ ir „saugumo“ klausimai, manau, didelė žmonių dalis nebūtinai apie tai pagalvoja.
Vis dar gali būti manoma – dėl naivumo ar tiesiog nesidomėjimo – kad su Rusija galima bendrauti lyg su bet kokia kita pasaulio valstybe, be grėsmės mūsų saugumui, ekonomikai ir politinei laisvei. Bet Rusija visada bendradarbiavimą sieja su sąlygomis, kurių jokia kita valstybė nekeltų“, – sakė T. Janeliūnas.
Anot pašnekovo, jei klausiamieji įsiskaito į klausimą, jie neišvengiamai turi rinktis tarp tokių galimybių, kaip tariama bendradarbiavimo su Rusija nauda arba saugumas.
„RAIT apklausoje prioritetinio pasirinkimo nebuvo. Ir tai palieka tik pačiam žmogui pagal savo nuovoką menamai įsivaizduoti, ką reikštų tokie „politiniai kontaktai“, – sako politologas.