„Iki 2017 metų buvo galima legaliai ploninti kelius. Taisyklėse buvo nurodomas, koks turi būti kelio storis, bet esant įvairioms sąlygomis buvo leidžiamas tam tikras nuokrypis. Pasirodo, kad kelininkai paskaičiuodavo tą nuokrypį ir labai taikliai pataikydavo į tas normas. Jie sugebėjo labai plonai nutiesti kelią, nors sumokėjome kaip už gerą“, – teigia R. Masiulis.
Anot jo, keliai buvo pasirinkti atsitiktinai, o jų ploninimas nėra vienintelė problema.
„Taip pat taikytos ne tokios medžiagos, kokios turėjo būti, darbų vykdymas taip pat ne toks – kai kur kelias buvo tiesiamas per lietų, kai kur medžiagos jau buvo atvėsusios“, – teigia susisiekimo ministras.
Jis teigia, kad keliai bus tikrinami visoje Lietuvoje, o pradėta bus nuo 2014–2016 metais naujai tiestų ar rekonstruotų kelių. Radus kokybės pažeidimų juos teks taisyti kelių tiesėjams, o vėliau gali būti pareikalauta ir politikų atsakomybės.
„Standartus nustato ne kvailiai. Tai (kelių ploninimas – LRT.lt) vyko daugybę metų. To ploninimo nepastebėti neįmanoma. Tad klausimus reikia užduoti tiems, kurie tuo metu buvo valdžioje“, – teigia R. Masiulis.
Skelbta, kad kelių kokybės auditą atlieka ekspertai iš Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto kartu su Kelių ir transporto tyrimo institutu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, Lietuvoje yra 21,25 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, iš jų apie 7 tūkst. km vis dar tebėra žvyrkeliai, o apie 60 proc. asfaltuotų kelių yra blogos arba patenkinamos būklės. Per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius šalies kelių plėtrai ir remontui buvo skirta daugiau kaip 3,7 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos fondų lėšų.
